SVARBIAUSIŲ TERMINŲ  AIŠKINAMASIS ŽODYNĖLIS A-M

Abrazyvinis dilimas (abrasion, scratching) – medžiagos paviršiaus įbrėžimas, gremžimas, pašalinimas mechaniniu būdu abrazyvo dalelių ar abrazyvinio paviršiaus pagalba. Žr. mechaninis dilimas.

ACEA (Association des constructeurs europeens d'automobiles) - Europos automobilių gamintojų asocijacja. Įsikūrė 1991 m., būstinė Briuselyje. Leidžia normatyvinius dokumentus automobilių alyvoms.

Adsorbcija (adsorption) - dujų, skysčio ar ištirpusios medžiagos prilipimas ar kaupimasis ant kieto paviršiaus veikiant tarpmolekulinėms jėgoms.

Adsorbcinė alyvos plėvelė (adsorption film of lubricant) - ant metalo paviršiaus adsorbcinė alyvos plėvelė susidaro dėl jos poliarumo ir tarpmolekulinės sąveikos su metalu. Kuo stipriau alyvos molekulės sukimba su metalo paviršiumi, tuo yra didesnis alyvos lipumas, tuo mažesnė būna trintis ir paviršiai mažiau išdyla. Poliarumu labiau pasižymi augalinės ir gyvūninės alyvos, negu mineralinės. Jų sudėtyje yra riebalinės rūgštys ir esteriai. Lipumui padidinti įmaišoma specialių lipumo priedų.

Adsorbcinis alyvos valymas (adsorption cleaning of oil) – valymas kietais adsorbentais,  plačiai naudojamas naftos produktų, taip pat ir alyvos valymui.

AGMA (American Gear Manufacturers Association) - Amerikos pavarų gamintojų susivienijimas yra pasaulyje pripažinta organizacija, leidžianti pavarų ir jų alyvų standartus.

AGMA tepalinių alyvų skaičius (AGMA lubricant numbers) - Amerikoje paplitęs pavarų tepalinių alyvų žymėjimas, susietas su ISO klampos laipsniais. Yra dvi alyvų grupės: vienos grupės alyvos su antirūdijimo ir antioksidacijos priedais (R&O oils) yra žymimos nuo Nr.1 iki Nr.8A (pagal ISO nuo VG 46 iki VG 1000), o kitos alyvų grupės alyvos su papildomais skiriamaisiais priedais (EP additives) yra žymimos nuo Nr.2EP iki Nr.8EP (atitinkamai alyvų klampa pagal ISO nuo VG 68 iki VG 680).

Aliejai (fatty oils, vegetable oils) – gyvūlinės, augalinės kilmės aliejai, gali būti naudojami kaip mineralynės alyvos komponentai, pagerinantys lipumą ir atsparumą didelėms apkrovoms. Kai kurie aliejai naudojami kaip lenktyninių automobilių tepalinės alyvos (pvz. ricinos aliejus). Nėra pakankamai atsparūs oksidacijai ir ilgalaikei eksploatacijai.

Alifatiniai naftos junginiai (aliphatic hydrocarbons) – tai tirpikliai gaunami iš skirtingų naftos frakcijų ir apibūdinami chemine produkto struktūra ir fizikiniais kokybės rodikliais. Pagal aromatinių junginių rodiklį taip pat klasifikuojami į aromatinius ir nearomatinius.

Alyva (oil) – taki substancija, normalioje temperatūroje - skysta, gali skirtis pagal klampumą ir paskirtį. Paprastai ji susideda iš vienos ar kelių įvairios kilmės bazinių (pagrindinių) alyvų bei priedų.

Alyvos keitimo intervalas (oil drain interval, drain interval) – alyvos veikimo trukmė mechanizme nuo jos užpylimo iki keitimo, priklausanti nuo alyvos kokybės, mechanizmo konstrukcijos ir veikimo sąlygų.

Alyvos praskiedimas (oil dilution) – paprastai tai yra patekusio kuro ar kitų organinių skysčių skiedimas. Nustatoma tyrimais, pvz. dujų chromatografijos pagalba.

Alyva sunkioms veikimo sąlygoms (HD oil, heavy-duty oil) – alyva savo sudėtyje turinti antioksidantų, detergentų-dispersantų, antistrigimo priedų ir antikorozinių priedų.

Alkilinti aromatiniai junginiai (alkylated aromatic) - alkilų halogenidais arba alkenais paveikti organiniai junginiai, savo molekulių struktūrose turintys aromatinius žiedus.

Anglies likutis (carbon residue) – koksinė medžiaga, susidariusi po tepimo alyvos perlaikymo aukštoje temperatūroje. Daugelis mano, kad susidarančios anglies tipas turi didesnę reikšmę nei pats kiekis.

ANSI - Amerikos nacionalinis standartų institutas (ANSI - American National Standards Institute) - buvo suformuotas 1918 metais. Dabartinis pavadinimas buvo patvirtintas 1969 metais. Tai privati, ne pelno siekanti organizacija, kuri prižiūri produktųų, paslaugų, procesų, sistemų, ir personalo savanoriškų standartų plėtrą JAV. Organizacija taip pat koordinuoja JAV standartus su tarptautiniais standartais, kad Amerikos produktai galėtų būti naudojami visame pasaulyje.

Antidetonacinės savybės (antiknock) – kuro ar jo priedo savybės didinančios oktaninį skaičių ir panaikinančios vidaus degimo variklio ankstyvą uždegimą arba detonaciją.

Antifrikciniai priedai (friction reducing additives) - sumažina arba stabilizuoja trinties koeficientą, sumažina mašinų vidaus trintį, todėl mechanizmai su tokiais priedais sunaudoja mažiau energijos ir kuro. Tai yra įvairūs aktyvūs poliarūs junginiai, alyvoje tirpūs molibdeno ir boro dariniai bei molibdeno, boro ir grafito neorganinės dispersijos. Antifrikciniai priedai metalo paviršiuje sudaro adsorbcinę plėvelę.

Antikoroziniai priedai (corrosion inhibitors) – cheminiai junginiai kaip skysčių ir dujų priedai, mažinantys metalų ir jų lydinių koroziją. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie sieros, fosforo ir azoto organiniai junginiai. Tepimo produktuose paprastai naudojami spalvotųjų metalų paviršių apsaugai.

Antioksidaciniai priedai, antioksidantai (anti-oxidants, oxidation inhibitors) - padidina alyvų atsparumą oksidacijai aukštoje temperatūroje. Antioksidantai stabdo pradinę alyvos molekulių oksidacijos stadiją ir tokiu būdu kurį laiką apsaugo nuo deguonies poveikio. Oksidaciją spartina aukšta temperatūra ir metalų, ypač vario ir dalinai geležies katalitinis poveikis. Alyvai oksiduojantis, susidaro dervingų ir rūgščių junginių. Daugelis antioksidantų kartu slopina ir koroziją, kuri faktiškai yra alyvos oksidacijos pasekmė, todėl antioksidaciniai priedai tuo pačiu yra dalinai ir antikoroziniai. Kai kurie priedai dar papildomai pasižymi dilimą bei pitingą mažinančiomis savybėmis.

API (American Petroleum Institute) - Amerikos naftos institutas - tai pagrindinis, pasaulinio masto naftos institutas. Kuria naftos produktų, alyvų standartus, sudarė kartu su SAE ir ASTM variklių eksploatacijos klasifikacijos sistemą ( API Engine Service Classification System).

API variklių eksploatacijos klasifikacijos sistema (API Engine Service Classification System) - sukurta kartu su ASTM ir SAE. Tai variklių tepimo alyvoms keliamų reikalavimų sistema, sudaryta iš dviejų klasių eilių - benzininių variklių (S) ir dyzelinių variklių (C). Yra atskiros sistemos kitų variklių tipams.

API tankis (API gravity) – bematis dydis,  parodantis,  kiek sunkesnis ar lengvesnis angliavandenilio skystis yra lyginant su vandeniu. Jei skysčio API tankis yra didesnis negu 10, tai jis yra lengvesnis už vandenį ir plūduriuoja ant vandens, jei mažiau nei 10, tai jis yra sunkesnis ir skęsta vandenyje. API tankis tokiu būdu yra atvirkštinis matas skysčio santykiniam tankiui ir vandens tankiui, bet jis yra naudojamas angliavandenilių santykinių tankių palyginimui.

Apkrovos indeksas (load wear index, Hertz load) - vidutinė santykinė išdilimo apkrova, apibūdinanti tepalo galimybes sumažinti trinties paviršių dilimą dėl sukibimų. Tai apkrovų ir jas atitinkančių išdilimų santykių vidutinė reikšmė, kai apkrova laipsniškai didinama iki ribinės reikšmės. Apkrovos indeksas išreiškiamas niutonais (N), nustatomas keturių rutuliukų trinties mašinoje.

Aplinka, aplinkos sąlygos (ambient, ambient conditions) - vietinės temperatūros, atmosferos drėgmės ir slėgo sąlygos (parametrai), galinčios turėti įtakos variklio ar bet kokio kito mechanizmo darbui arba naftos produkto (alyvos, degalų) eksploatacinėms savybėms.

Aromatiniai naftos junginiai arba arenai (aromatic hydrocarbons or arene ) - yra aromatiniai angliavandeniliai, turintys charakteringus aromatinius žiedus, kuriuos sudaro tik anglies atomai ir dažniausiai yra benzeno žiedai. Aromatiniai angliavandeniliai gali būti monocikliniai arba policikliniai.

Asfaltas (asphalt) - tąsus, juodas smulkiųjų mineralinių medžiagų ir bitumo mišinys.

Asfaltenai (asphaltenes) - yra molekulinė medžiaga, kuri yra randama žalioje naftoje, greta sakų, aromatinių angliavandenilių ir alkenų, t.y. prisotintų angliavandenilių. Šis pavadinimas buvo suteiktas pastebėjus, kad kai kurios bitumo distiliacijos liekanos turi panašias į asfaltą ypatybes.

ASTM (American Society for Testing and Materials) - Amerikos testavimo ir medžiagų draugija yra 1898 metais pradėjusi savo veiklą tarptautinė standartų organizacija, kuri vysto ir publikuoja savanoriškai suderintus techninius standartus plačiam medžiagų, produktų, sistemų, ir paslaugų ratui.

ATF skystis (Automatic transmission fluid) - tai skystis, priklausantis įvairių sudėčių ir paskirties skysčių grupei, naudojamų automatinių greičio dėžių tepimui ir veikimui užtikrinti.

Atstatomieji priedai - minkštų metalų (vario ir alavo) miltelių suspensija alyvoje. Tokie priedai ne tik sulėtina trinties paviršių dilimą, bet kai kuriais atvejais ir metalizuoja juos atstatydami pradinius matmenis. Dėl to padidėja išdilusių variklių kompresija ir galia. Įdedami į alyvas susidevėjusiems varikliams laikinai atstatyti.

Atviroji pavara (open gear) – neturintis karterio besisukantis mechaninis įrenginys, skirtas sukimo momento perdavimui.

Automatinės transmisijos skystis – Žr. ATF skystis

Aviacinis benzinas (aviation gasoline, avgas) - tai aukšto oktaninio skaičiaus aviaciniai degalai, naudojami daugelyje lėktuvų ir lenktyninių automobilių. Aviacinis benzinas gali būti naudojamas stūmokliniuose ar „Wankel“ tipo varikliuose. Dujų turbinos gali veikti su aviaciniu benzinu, tačiau paprastai turbininiai ir dyzeliniai varikliai yra suprojektuoti naudoti žibalo pagrindo reaktyvinius degalus.

Azoto oksidai (nitrogen oxides NOx) – binariniai deguonies ir azoto junginiai. NOx azoto oksidai siejami su NO ir NO2 žymėjimais. Jie susidaro degimo ypač aukštoje temperatūroje metu. Šie du cheminiai junginiai turi didelę reikšmę žemės atmosferoje, nes dienos šviesoje jie dalyvauja ozono susidaryme. Azoto oksidai yra kenksmingi žmogaus sveikatai, kraujui ir augalams.

Balnas (sukabinimo) (fifth wheel, skid plate) – Žr. Balninis sukabinimas

Balninis sukabinimas (fifth wheel coupling) – užtikrina jungtį tarp puspriekabės ir vilkiko. Sujungimas susideda iš sujungimo segtuko puspriekabės priekyje ir pasagos formos sujungimo prietaiso, vadinamo penktu ratu, ant vilkiko transporto priemonės galinės dalies.

Bandymai (alyvos) variklyje (engine testing) - įvertina variklių alyvų polinkį sudaryti dervas veikiančiame variklyje tiek aukštoje, tiek žemoje temperatūroje (t. y. alyvos antioksidacines savybes). Be to, kartu įvertinamos alyvos plovimo, tepimo ir antikorozinės savybės. Alyvos polinkis sudaryti apnašas vertinamas nuodegų kiekiu, susidarančiu ant stūmoklio. Alyvos polinkis sudaryti žematemperatūrines dervas vertinamas dervų kiekiu, susikaupiančiu centrifūgos rotoriuje. Alyva išbandoma specialiame vieno cilindro karbiuratoriniame keturtakčiame variklyje, periodiškai (kas 120 h) standartų nustatyta tvarka keičiant jo veikimo režimus - aukštatemperatūrinį ir žematemperatūrinį. Bandant yra nustatomi ne tik nuodegų ant stūmoklio ir dervų centrifūgoje kiekiai, bet ir pagrindinių detalių (cilindro, žiedų ir švaistiklinių įdėklų) santykinis išdilimas, kuris lyginamas su etalonine alyva ir neturi viršyti 30%.

Barelis (barrel) – tūrio matavimo vienetas.
• 1 brl (barelis) = 190,9 l
• 1 barelis D. Britanijos = 163,65 l
• 1 barelis JAV biralų = 115,628 l
• 1 barelis naftos ir jos produktų = 158,988 l

Bazinė alyva (base oil, basestock) – arba bazinių alyvų derinys yra sudėtinė tepimo alyvos ar tepalo dalis. Labai didelis ir įvairiausios paskirties prekinių alyvų, skysčių ir tepalų asortimentas gaminamas naudojant palygint nedidelį skaičių bazinių alyvų grupių, pridedant į jas priedų, kurie suteikia arba pagerina reikiamas eksploatacines savybes. Bazinių alyvų pagrindiniai skiriamieji rodikliai yra jų gamybos būdas, sudėtis ir klampa bei klampos priklausomybė nuo temperatūros, o taip pat savybės, nulemiančios panaudojimą. Todėl dažnai nurodoma ne bazinių alyvų atskiri kokybės rodikliai, bet paskirtis, išreiškianti visą reikalaujamų savybių kompleksą. Daugiausia bazinių alyvų yra naudojama automobilių variklių bei transmisijų alyvų gamyboje. Konkrečios alyvos kokybė labai priklauso nuo bazinės alyvos rūšies ir gamybos būdo. Todėl firmos - gamintojos kartais nurodo, iš kokios bazinės alyvos pagamintas konkretus produktas. Dabar daugiausia yra naftinių arba mineralinių bazinių alyvų, tačiau vis plačiau pradedamos naudoti ir sintetinės bazinės alyvos, kurios turi optimizuotas savybes, reikalingas šiuolaikinių technologijų mechanizmams.

Bazinis skaičius (total base number) - Žr. Šarminis skaičius

Benzinas (automobilinis) (gasoline, petrol, motor spirit) – iš naftos, frakcinės distiliacijos būdu, gaunamas degus skysčių mišinys, naudojamas kaip kuras vidaus degimo varikliuose. Gali būti naudojamas kaip tirpiklis. Sudarytas daugiausia iš alifatinių angliavandenilių su iso-oktanu arba aromatiniais angliavandeniliais, toluenu ir benzenu, oktaninio skaičiaus padidinimui. Galimi nedideli priedai gerinantys variklio veikimą ar mažinantys taršą. Paprastai benzino rūšys skirstomos pagal oktaninį skaičių: SuperPlus 98, EuroSuper 95.

Benzininis variklis, karbiuratorinis variklis, Otto variklis (gasoline engine, spark ignition engine, Otto engine) - yra vidaus vidaus degimo variklis su kibirkšties uždegimu, naudojantis benziną ar panašaus lakumo kurą. Jis skiriasi nuo dyzelinio variklio, kuro ir oro sumaišymo metodu ir uždegimo žvakės naudojimu degimo procesui. Benzininiame variklyje, kuras ir oras paprastai yra sumaišomi prieš suspaudimą (nors kai kurie šiuolaikiniai benzininiai varikliai dabar naudoja tiesioginį benzino įpurškimą). Išankstinis sumaišymas anksčiau buvo atliekamas karbiuratoriuje, bet dabar (išskyrus mažiausiuose varikliuose) jis yra atliekamas elektronikos pagalba kontroliuojant kuro įpurškimą. Benzininiai varikliai veikia aukštesniais greičiais negu dyzeliai, iš dalies dėl jų lengvesnių stūmoklių, alkūninio veleno ir kitų elementų (dėl žemesnių suspaudimo lygių) ir dėl benzino, degančio greičiau negu dyzelinas. Tačiau žemesni benzininio variklio suspaudimo lygiai duoda žemesnį efektyvumą negu dyzelinis variklis.

Bešvinis (neetiliuotas) benzinas (unleaded gasoline) – toks benzinas, kuriame detonavimui stabdyti nenaudojamas švinas (tetraetilo švinas), todėl mažiau teršiama aplinka.

Biologinis skaidymas, biologinis irimas (biodegradation, biodegradable) – cheminis medžiagos suirimas fiziologinėje aplinkoje. Organinė medžiaga gali suirti aerobiškai su deguonimi ar anaerobiškai, be deguonies.

Bitumai (bitumen) - yra organinių skysčių, sudarytų daugiausia iš labai kondensuotų policiklinių aromatinių angliavandenilių, mišiniai. Jie yra labai klampūs, juodi, lipnūs, visiškai tirpūs anglies disulfide. Žaliavinis bitumas yra lipni, panaši į dervą, kieta medžiaga, todėl takumui padidinti reikia ją šildyti arba skiesti. Kambario temperatūroje bitumo konsistencija yra kaip šaltos melasos. Valytas bitumas yra likutinė (viršutinė) frakcija, gauta po frakcinės naftos distiliacijos. Tai yra sunkiausia frakcija ir vienintelė su aukščiausiu 525 °C virimo tašku.

Bošo skaičius (Bosch number) - dyzelinio variklio dūmijimo matas, nustatytas praleidžiant išmetimo dujas per baltą filtro popierių. Popieriaus patamsėjimas nustatomas reflektometru ir išreiškiamas Bošo skaičiumi, kai skalė sudaryta iš 10 numerių: 1 - švaru, 10 - juoda.

Britų terminis vienetas (British thermal unit - Btu) -žr. Btu.

Brookfield'o klampa (Brookfield viscosity) - menamoji klampa (apparent viscosity) - tai dinaminė klampa, kuri parodo tik skysčio vidaus trintį ir priklauso tik nuo skysčio šlyties greičio (ir temperatūros), nustatoma viskozimetre, kuriame sienelės neturi įtakos klampai (Brookfield'o viskozimetras).

Btu (British thermal unit) - Britų šilumos kiekio vienetas. Tai šilumos kiekis, reikalingas pakelti 1 svaro vandens temperatūrą 1°F, esant 60°F. 1Btu = kcal = J = W.

Caterpillar specifikacijos (Caterpillar specifications) - Caterpillar Tractor Company.

CCMC (Committee of Common Market Automobile Constructors) - Europos Bendrijos variklių gamintojų susivienijimas, pagal kurio pateiktus reikalavimus iki 1996 m. galiojo sudarytos alyvų kokybės kategorijos bei jų eilės ir nustatoma alyvų kokybė - tinkamumas naudoti CCMC nustatytoms variklių kategorijoms.

CEC (Coordinating European Council for the Development of Performance Tests for Transportation Fuels, Lubricants and Other Fluids) - Europos Koordinacinė Taryba - tarptautinė organizacija, kuri kuria ir leidžia degalų, alyvų ir kitų skysčių, skirtų autotransportui, bandymų standartus.

Centralizuotas tepimas (centralized lubrication) - automatinis įtaisas paduoti tepalą ar alyvą į kelias tepimo vietas. Tokiam tepimui tepalai turi turėti specialias savybes. Jeigu tepalas tinkamas tokiam tepimui, tai jo aprašyme tai nurodoma.

Cetano indeksas (CI - cetane index) - yra naudojamas vietoje dyzelino cetano skaičiaus. Cetano indekso skaičiavimas pagrįstas kuro tankumu ir distiliacijos lygiu (ASTM D86). Naudojami du metodai: ASTM D976 ir D4737. D4737 yra naujausias metodas ir yra tas pats metodas kaip ir ISO 4264.

Cetano skaičius (CN - cetane number) – yra dyzelinio kuro sudegimo, suspaudimo metu, kokybės matas. Tai yra reikšmingas dyzelino kokybės rodiklis. Kuo didesnis dyzelino cetano skaičius, tuo trumpesnis laiko tarpas tarp kuro įpurškimo pradžios ir jo mišinio su oru sprogimo pradžios, kitaip dar „užsidegimo vėlavimas“. Cetano skaičius naudojamas tik lengvųjų frakcijų dyzelinio kuro distiliatui.

Cetano skaičiaus pagerinimo priedas (cetane improver) – dyzelino priedas skirtas padidinti dyzelino cetano skaičių. Paprastai tai yra 2-etilheksil nitratas (2EHN) ar izopropilas.

Chemosorbcinė plėvelė (chemisorption film) - tepalinės alyvos plėvelė, chemiškai susijungusi su metalo paviršiumi. Šis procesas vyksta didelės trinties ir aukštos temperatūros sąlygose. Tokiose sąlygose adsorbuoti alyvos sluoksniai reaguoja su metalo paviršiumi, sudarydami chemosorbcinę plėvelę. Tokios plėvelės susidaro jungiantis metalams su siera, fosforu, chloru, azotu, kurie būna alyvų prieduose. Chemosorbcinės plėvelės yra daug stipresnės negu adsorbcinės ir apsaugo paviršius nuo sukibimų ir išplėšimų, esant dideliems kontaktiniams slėgiams ir temperatūroms, pavyzdžiui, krumplinėse pavarose.

Cilindrų alyva (Cylinder oil) – aukšto klampumo alyva garo cilindrų tepimui. Paprastai gaminama naudojant parafininio tipo bazinę alyvą. Pagrindinės savybės yra atsparumas oksidacijai, vandeniui ir apsauga nuo korozijos aukštoje temperatūroje.

Cilindrų (gilzių) dilimas (liners wear) – nepageidaujamas reiškinys kai variklio veikimo metu kontaktuoja judančių stūmoklio žiedų ir cilindro paviršiai. Didėjant kontakto plotui procesas gali būti vadinamas cilindro paviršiaus „poliravimu“, kurio pasekmėje cilindro paviršiuje susiformuoja „veidrodinis“ paviršius.

cSt (centistoke) – centistokas, kinematinio klampumo mato vienetas, nusakantis jėgos dydį, reikalingą įveikti vidinę skysčio trintį tam tikroje temperatūroje.

cP (centipoise) – centipuazas, dinaminio klampumo mato vienetas, dažniausiai naudojamas įvertinti vidinę skysčio trintį žemoje temperatūroje. Ryšys tarp cSt ir cP yra toks cP=cSt x skysčio tankumas.

Degalai (fuel) - skystas arba dujinis kuras, naudojamas vidaus degimo ir kitokiuose varikliuose, kurio energija panaudojama judėjimui sukurti. Degalų rūšys: benzinas, dyzelinas, reaktyviniai degalai, biodegalai.

Degalų įpurškimas (fuel injection) – degalų ir oro mišinio paruošimo sistema vidaus degimo variklyje. Degalų siurblys per purkštuką tam tikru slėgiu išpurškia į degimo kamerą patenkančiame oro sraute atitinkamą kiekį degalų, kurie suformuoja degų (sprogų) mišinį. Šios sistemos gali būti naudojamos tiek benzininiuose, tiek dyzeliniuose varikliuose.

Degalus taupanti alyva (fuel-economy oil, FE oil) - Žr. Energiją taupanti alyva ir Energiją taupanti II alyva.

Degūs skysčiai (combustible liquid) - tai pavojingų, lengvai užsidegančių skysčių kategorija, kuriai priklauso skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra yra tarp 60,5°C ir 93°C.

Demulsikliai (demulsifier) – specialūs chemikalai naudojami stabdyti susidarymą ir atskirti emulsijas ar vandenį iš naftos ir jos produktų. Demulsiklių tipo parinkimas priklauso nuo emulsijos tipo, t.y. alyva vandenyje ar vanduo alyvoje.

Depresiniai priedai (pour point depressants) - pažemina dyzelinių degalų bei alyvų stingimo temperatūrą. Tai didelės molekulinės masės polimerai. Depresiniai priedai neleidžia žemoje temperatūroje degaluose ar alyvoje parafino kristalams tarpusavyje susijungti ir medžiagai tirštėti bei gerina jos takumą.

Dervos (resin, sludge) - yra tepalinės alyvos oksidacijos produktai, kurie susidaro veikiant varikliui. Dervų susidaro daugiau, kai variklis veikia per žemoje darbo temperatūroje ir daug nepilnai sudegusių kuro likučių prasiveržia į karterį. Tokiose sąlygose anglingos dalelės, vandens garai, sunkiosios degalų frakcijos, rūgštys ir kiti junginiai gausiai kondensuojasi, polimerizuojasi ir nusėda ant detalių. Prasiveržę deginiai, kai yra nepakankama karterio ventiliacija, skatina šiuos procesus. Aukšta temperatūra spartina nuodegų ir lakų susidarymą ant stūmoklinės grupės detalių, žema - dervų kaupimąsi karterio srityje. Dervos nusėda ant karterio ir vožtuvų gaubto sienelių, kaupiasi švaistiklinių kakliukų ertmėse, filtruose. Dervų sudėtyje yra alyvos (60 % ), vandens emulsijos (20%), oksirūgščių, asfaltenų, karbenų, mechaninių priemaišų (10%). Žemose temperatūrose alyva užteršiama daugiausia (>90%) nepilnai sudegusiais kuro likučiais ir dujų kondensatu, o ne pačios alyvos oksidacijos produktais. Kad alyvoje susidarytų mažiau dervų, į ją įdedama disperguojančiųjų priedų, kurie neleidžia dervoms jungtis tarpusavyje ir nusėsti, t. y. dervos lieka alyvoje stabiliai disperguotos. Vertinant variklinių alyvų kokybę, svarbiausios yra jų plovimo ir dispergavimo savybės.

Detergentai (detergent) - plaunantieji priedai, neleidžiantys oksidacijos produktams prikibti prie detalių paviršiaus ir ten kauptis. Plaunantieji priedai dažniausiai būna alyvoje tirpūs sulfonatai, fosfonatai ir kt. Tai labai aktyvios paviršiaus medžiagos, naudojamos ne tik plaunantiesiems priedams, bet ir putojimą stabdančioms priemonėms, emulsijoms, dispergatoriams ir deemulgatoriams gaminti. Sulfonatiniai priedai neskatina alyvos oksidacijos ir yra efektyvūs rūgščių junginių neutralizatoriai. Priklausomai nuo alyvos paskirties, priedų koncentracija alyvoje būna 8-13%.

Detonacija (detonation, knock) – savaiminis likutinio nesudegusio kuro-oro mišinio sprogimas kameroje, kuris įvyksta po normalaus mišinio sprogimo nuo uždegimo žvakės kibirkšties. Tikėtina, kad tai įvyksta dėl didelio karščio ir aukšto slėgio kameroje. Detonacija gali sukelti nepageidaujamus variklio pažeidimus.

Dėvėjimasis (wear) – gaminio matmenų, formos, masės pokytis dėl paviršiaus erozijos. Šį procesą gali sukelti paviršių dilimas, nuovargis, kavitacija, adhezija, korozija, aplinkos rūgštingumas ir temperatūros pokytis. Žr. Dilimas.

Dilimas (wear, scuffing) – mechaninis medžiagos pašalinimas nuo paviršiaus dviejų kietų paviršių kontakto vietoje dėl trinties.

Dinaminė klampa (dynamic viscosity) – skysčio vidinės trinties matas, paprastai matuojamas viskozimetru minusinėje temperatūroje. Mato vienetas puazas (P, poise) arba centipuazas (cP). Žr. Klampa

Dispergentai, dispersantai, dispersijos priedai (dispergents, dispersants, dispersing agent) - neleidžia į alyvą patenkantiems teršalams ir susidarančioms dervoms jungtis, sulipti tarpusavyje ir nusėsti ar prilipti prie detalių paviršių. Dažniausiai tokie priedai yra polimerinės medžiagos su polinėmis grupėmis. Oksidacijos ir irimo produktus šios medžiagos išlaiko pakibusius alyvoje koloidinių dalelių pavidalu, todėl jie nesijungia tarpusavyje ir nesudaro nuosėdų.

Distiliacija (distillation) – cheminių junginių mišinių arba tirpalų atskyrimo būdas, pagrįstas tų junginių virimo temperatūrų skirtumais. Distiliacijai naudojama speciali aparatūra – distiliatoriai, paprastai susidedantys iš kaitinimo šaltinio, mišinio kaitinimo talpos, termometro, aušintuvo ir surinkimo indo. Kai distiliuojamos medžiagos verda labai sunkiai ar yra labai nestabilios ir skyla (sprogsta) prieš užvirdamos, tuomet tenka naudoti vakuuminį distiliavimą. Šis metodas pagrįstas tuo kad kuo žemesnis slėgis tuo lengviau užverda skysčiai. Naudojant naftos vakuuminę distiliaciją gaunama mineralinių bazinių alyvų žaliava.

Distiliatas (distillate) – skystis gautas po cheminių junginių mišinių arba tirpalų distiliacijos. Mineralinių bazinių alyvų žaliava taip pat yra naftos distiliatas.

Dyzelinis kuras, dyzelinas (diesel fuel) - dyzelinas yra įvairių angliavandenilių mišinys pritaikytas naudoti kaip degalai dyzeliniuose varikliuose. Paprastai dyzelinas gaunamas distiliuojant žalią naftą (dyzelinis distiliatas). Pagrindinės dyzelinio kuro sudedamosios dalys yra alkanai, cikloalkanai ir aromatiniai angliavandeniliai. Paprasto dyzelino vidutinė formulė yra C12H26 (nuo maždaug C10H22 iki C15H32). Šiuo metu naudojamos ir alternatyvios technologijos išgaunant dyzeliną iš aliejų ar biomasės (biodyzelinas) ir gamtinių dujų ar kitų dujinių angliavandenilių (GTL – gas to liquid).

Dyzelinis variklis (diesel engine, compression ignition engine) - yra vidaus degimo variklis, kuris įpurkšto į degimo kamerą dyzelino uždegimui naudoja suspaudimo karštį. Šis principas skiriasi nuo uždegimui naudojamos kibirkšties benzininiuose ar dujų varikliuose, kuriuose degalų ir oro mišiniui uždegti naudojama uždegimo žvakė. Dyzelinio variklio veikimo principą ir termodinaminį ciklą 1897 metais pritaikė Rudolfas Dyzelis (Rudolph Diesel). Dyzeliniai varikliai gali būti tiek keturtakčiai, tiek dvitakčiai.

Dyzelino indeksas (diesel index) – Žr. Cetano indeksas.

Dribsnių susidarymo temperatūra (floc point, flocculation point) - temperatūra, kurią pasiekus, cheminiame tirpale savaime vyksta irimas ir jis pasidalina į kietą ir skystą fazes. Pavyzdžiui alyvos ir šaldiklio freono mišinyje šaldant pradeda formuotis parafino (vaško) dribsniai. Tai šaldytuvų alyvos kokybės rodiklis. Nesupainioti su drumstėjimo temperatūra (cloud point).

Drumstėjimo temperatūra (taškas) (cloud point) - temperatūra, žemiau kurios dyzelinas ar alyva praranda skaidrumą ir pradeda formuotis parafino (vaško) drumzlės, kurios blogina takumą ir filtravimąsį, bei gali užkimšti purkštukus. Nustatoma ASTM D 2500 metodu šaldant alyvą specialiame inde, fiksuojama drumzlių atsiradimo pradžios temperatūra. Analogiškai degaluose, pvz. dyzeline nustatoma parafino (vaško) atsiradimo temperatūra (wax appearance point). Nepainioti su dribsnojimo temperatūra (floc point).

Dujinis variklis (gas engine) – dujas kaip degalus naudojantis vidaus degimo variklis. Dujų degimo kameroje temperatūra pakyla aukščiau nei benzininiame ar dyzeliniame variklyje. Todėl atsiranda didesnė tikimybė susidaryti azoto deginiams ir prielipoms ant stūmoklio galvutės. Alyvos, naudojamos dujomis varomuose varikliuose turi būti labiau atsparios terminiam skilimui bei geriau plauti paviršius.

Dujų prasiveržimas cilindre (blow-by gas) – procesas kai sprogimo metu degimo kameroje susidariusios dujos dėl didelio slėgio pro tarpus tarp stūmoklio žiedų ir cilindro sienelės prasiveržia į karterį. Tai gali įvykti dėl stūmoklio žiedų lizdų užteršimo ir žiedų užstrigimo, cilindro išdilimo arba alyvos plėvelės sandarinimo funkcijos neatlikimo.

Eksploatacinės savybės (performance, service characteristics) - tai savybės, kurios turi didžiausios įtakos mašinos ar mechanizmo darbui ir ilgaamžiškumui. Alyvoms yra svarbios klampuminės, tepimo, antioksidacinės, plovimo, antikorozinės, putojimo, apsauginės, gaisrinės ir kt. savybės. Kiekviena savybė įvertinama keliais rodikliais, kurie kartu lemia alyvos kokybę. Eksploatacijos metu naftos produktų kokybė keičiasi, kartu keičiasi ir kokybinių rodiklių reikšmės.

Energiją taupanti alyva ir Energiją taupanti II alyva ("Energy Conserving" Oil, "Energy Conserving II" Oil, FE - fuel economy oil) - tai variklinės alyvos kategorijos, sukurtos SAE, ASTM ir API, remiantis reikalavimu, kad variklių alyva leistų taupyti degalus lengvuose automobiliuose, sunkvežimiuose ir lengvuose vilkikuose. Pretendentė į "Energiją taupančią" alyvą ("Energy Conserving" Oil) turi sutaupyti 1,5% ar daugiau degalų važinėjant pagal ASTM metodiką (5 automobiliai, kiekvienas turi pravažiuoti 4000 mylių), lyginant su etalonine SAE 20W/30 alyva, kuri paprastai skirta tam automobiliui. Pretendentė į "Energiją taupančią II" alyvą ("Energy Conserving II" Oil) turi sutaupyti mažiausiai 2,7% degalų. Šios normos atskirų tipų automobiliams arba važinėjant skirtingais režimais gali skirtis. Dabar atliekami tyrimai, kurie leistų suteikti atatinkamą kategoriją ir sunkiųjų vilkikų alyvoms. Degalų ekonomija pasiekiama dviems būdais: sumažinant alyvos klampą ir išlaikant tas pačias tepimo savybes, ir naudojant antifrikcinius priedus, sumažinančius trintį.


EP priedai (EP additive) - žr. Skiriamieji priedai.

Fluidizeris (fluidizer) - benzino priedas, sumažinantis įleidimo vožtuvų apnešimą. Tai aukštą virimo temperatūrą turintis, termiškai atsparus skystis, dar vadinamas tirpiklių alyva (solvent oil).

Fretingas, fretinginis dilimas (fretting, fretting corrosion, friction oxidation, false Brinelling) - standžiai sujungtų paviršių dilimas esant nedideliems paviršių poslinkiams bei veikiant didelėms apkrovoms. Toks dilimas būdingas krumpliaračio ir veleno sujungimo vietose, ypač gana intensyvus pasireiškia balniniame sukabinime (fifth wheel coupling) tarp vilkiko ir priekabos, dėl didelės vibracijos bei mažų poslinkių esant labai didelėms apkrovoms ir smūgiams. Tokią dilimo rūšį mažina tepalai su ypatingai gerais priedais, pvz. tepalas su molibdeno disulfidu.

Fretinginė korozija (fretting corrosion) - Žr. Fretingas.

Gumos ir alyvos sąveika (seal compatibility) - svarbi įvertinti guminių sandarinimo manžetų atsparumą alyvos poveikiui. Mašinų velenų sandarinimui naudojamos guminės detalės, pagamintos iš sintetinių kaučiukų. Nuo alyvos guminės detalės gali išbrinkti arba sukietėti ir prarasti elastingumą. Tai priklauso nuo gumos struktūros ir alyvos rūšies. Nuo to taip pat priklauso ir manžetų senėjimo intensyvumas. Gumą, be to, sparčiai sendina alyvos oksidacijos produktai. Neigiamai gumą veikia, ypač aukštoje temperatūroje, skiriamieji priedai, kurių būna hipoidinėse alyvose. Dėl to hipoidinių alyvų poveikis gumai yra tikrinamas. Idealiu atveju tūrio pokytis neturi viršyti 6%, bet praktikoje jis būna leidžiamas iki 15%.

HD alyva (HD oil, heavy-duty oil) – Žr. Alyva sunkioms veikimo sąlygoms.

HD priedai - žr. Plaunantieji ir disperguojantieji priedai, dispergentai.

Hidraulinės transmisijos skystis (automatic transmission fluid) - žr. Automatinės transmisijos skystis.

Hidrokrekingas (hydrocracking) - žr. Molekulinė konversija (alyvų).

Katalitinis konverteris (catalytic converter) - įtaisas, įmontuotas į automobilio dujų išmetimo sistemą, kuriame platinos, paladžio ar rodžio katalizatoriai išmetamus kenksmingus junginius: angliavandenilius (HC), anglies monoksidą (CO) ir azoto oksidus (NOx) paverčia į nekenksmingas medžiagas: anglies dioksidą (CO2), azotą ir deguonį. Automobiliai su tokiu konverteriu privalo naudoti bešvinį benziną. Alyvų gamintojai rekomenduoja naudoti geresnes tepalines alyvas, nekenkiančias katalizatoriams. Alyvų aprašymuose šios rekomendacijos paprastai būna nurodomos.

Klampa (viscosity) - rodiklis alyvos vidaus trinčiai įvertinti. Klampa priklauso nuo temperatūros - temperatūrai krentant - ji didėja, temperatūrai kylant - mažėja. Nuo alyvos klampos priklauso mechanizmų trinties nuostoliai ir išdilimo mastas. Variklinių ir transmisinių alyvų darbinė temperatūra artima 100 °C, todėl jų darbinė klampa laikoma kinematinė klampa šioje temperatūroje. Hidraulinių ir industrinių alyvų bei techninių skysčių darbinė klampa laikoma kinematinė klampa 40°C temperatūroje, nes tokia yra šių alyvų darbinė temperatūra. Alyvos stingsta skirtingose temperatūrose, todėl ir jų ribinė klampa, kuriai esant dar galima paleisti variklį ar kitą mechanizmą, skiriasi. Didžiausia ribinė (kartais tarpinė) alyvos klampos reikšmė paprastai būna nustatoma prie -l5, -20, -35°C arba kitokioje neigiamoje temperatūroje. Didžiausia (ribinė) alyvos klampa negali būti didesnė kaip 4-10 tūkst. mm²/s.

Klampos indeksas (viscosity index) - rodiklis alyvos klampos priklausomybei nuo temperatūros įvertinti. Kuo klampos indeksas didesnis, tuo alyvos klampa mažiau priklauso nuo temperatūros. Jis nustatomas naudojant dvi etalonines alyvas, iš kurių vienos klampa labai priklauso nuo temperaturos (klampos indeksas prilygintas nuliui, K=0), o kitos - klampa - mažai (K=100 vienetų). Abiejų alyvų klampa 100°C temperatūroje yra tokia pat. Klampos indekso skalė sudaryta dalijant etaloninių alyvų klampų (40°C temperatūroje) skirtumą į 100 lygių dalių. Bet kurios alyvos klampos indeksas apskaičiuojamas žinant jos klampą 100° ir 40°C klampą.

Klampos klasifikavimas – pramoninių alyvų klampumas išreiškiamas ISO klampos laipsniais (ISO Viscosity Grades), automobilinių alyvų - SAE laipsniais. Kituose tarptautiniuose klasifikatoriuose alyvos yra išskiriamos į atskiras grupes, suteikiant joms atitinkamus kodus, kurie naudojami valstybės vidaus ir tarptautinei užsienio prekybos bei ūkinės veiklos apskaitai, muitinėse, deklaruojant pervežamas prekes ir pan.

Klampos priklausomybė nuo slėgio - suslegiant alyvą, jos dinaminė klampa didėja. Esant nedidelei temperatūrai, slegiamos, pavyzdžiui, tarp krumpliaračių alyvos klampa gali tiek padidėti, kad alyva virsta plastine mase.

Klampuminės savybės (viscosity properties) -  visų naftos produktų klampumas priklauso nuo jos cheminės sudėties, temperatūros ir slėgio. Alyvos klampuminės savybės yra vertinamos tokiais rodikliais: klampa darbinėje ir aplinkos temperatūroje, stingimo temperatūra, klampos indeksu ir klampos priklausomybe nuo slėgio. Nuo alyvos klampos tam tikru mastu priklauso, ar lengva paleisti variklį, kokie energijos nuostoliai dėl trinties, sujungimų sandarumas ir išdilimas, alyvos tiekimas ir sunaudojimas.

Klampuminiai priedai (viscosity index improvers). Krentant temperatūrai, alyvos klampa didėja. Nuo to, kaip kinta klampa kintant temperatūrai, priklauso variklio ar mechanizmo paleidimo galimybė žiemą, degalų ar energijos sunaudojimas. Veiksmingesnė ta alyva, kurios klampa, kintant temperatūrai, mažiau keičiasi. Tačiau tokios alyvos savybės priklauso ne vien nuo žaliavos kokybės ir perdirbimo technologijos, bet ir nuo klampuminių priedų, kurių įmaišoma į mažesnio klampumo bazines alyvas. Tokie priedai, kylant temperatūrai, didina savo tūrį ir neleidžia alyvai per daug suskystėti, o temperatūrai mažėjant – traukiasi ir alyvos klampumas tampa artimas naturaliam, todėl jis mažiau priklauso nuo temperatūros. Alyvos su tokiais priedais gali būti naudojamos bet kuriuo metų laiku, yra visasezonės arba universalios. Klampuminių priedų savybėmis pasižymi įvairūs didelės molekulinės masės polimerai ir kopolimerai - poliizobutenai, polialkilmetakrilatai ir kt. Priedų koncentracija alyvose priklauso nuo alyvos paskirties bei priedo efektyvumo ir būna nuo 2 iki 20%. Klampuminiai priedai beveik nepakeičia alyvos klampos žemoje temperatūroje, bet didina ją aukštoje temperatūroje.

Kompaunduota alyva (compounded oil) - mineralinės alyvos ir kurios nors augalinės alyvos ar gyvulinių riebalų mišinys. Pasižymi labai geru lipumu prie metalo paviršiaus. Naudojama kai reikia labai gero tepumo ir atsparumo didelėms apkrovoms, tačiau neturi gero oksidacinio stabilumo.

Korozingumas (alyvų)  (corrosion properties). Alyva turi ne tik apsaugoti tepamus metalinius paviršius nuo atmosferinės korozijos, bet ir pati negali jų koroduoti. Todėl pagamintoje alyvoje visai neturi būti metalų koroziją sukeliančių priemaišų - rūgščių, šarmų, vandens, aktyvių sieros ir kitų junginių, arba (kartais) gali būti tik nekenksmingas jų kiekis. Koroziją sukelia sieringų degalų degimo bei alyvos oksidacijos produktai, kurie darbo metu kaupiasi alyvoje. Organinių rūgščių susidarymas slopinamas įdedant į alyvą antioksidacinių priedų, o jau susidariusios arba į alyvą patekusios rūgštys neutralizuojamos šarminiais priedais. Detalių paviršių nuo korozijos galima apsaugoti ir antikoroziniais priedais. Tik ką pagamintų (šviežių) alyvų korozingumas, tikrinant švino plokstelæ, turi būti ne didesnis kaip 4-20 g/m², o organinių rūgščių visai neturi būti. Detalių korozinį dilimą sukelia ir vanduo, todėl šviežioje alyvoje ir jo beveik neturi būti - ne daugiau kaip 0,03%, t. y. tik požymiai. Alyvos antikorozinės savybės vertinamos tokiais rodikliais: vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų buvimu, rūgštiniu skaičiumi, sieros kiekiu, vandens kiekiu, metalinės plokštelės korozija.
Variklinių alyvų korozingumas nustatomas pagal švino plokštelių, periodiškai mirkomų karštoje alyvoje, masės sumažėjimą per tam tikrą laiką, tenkančiu paviršiaus ploto vienetui (g/m²). Jei masė sumažėja ne daugiau kaip 5 g/m², laikoma, kad korozijos nėra.
Transmisinių alyvų korozingumas vertinamas pagal varinių arba plieninių plokštelių tam tikrą laiką mirkytų karštoje alyvoje, paviršiaus spalvos arba struktūros pasikeitimą. Alyvos poveikio varinei plokštelei mastas vertinamas balais pagal paviršiaus atspalvį (nudažymą) ir spalvą. Atspalvis žymimas skaičiais (1 - nežymus; 2 - vidutinis; 3 - žymus; 4 - korozija), o spalva - raidėmis a, b, c, d, e. Pavyzdziui, balas "2c" reiškia kad paviršius yra vidutinio atspalvio (2) su violetiniai mėlynomis ir sidabrinėmis dėmėmis (c). Alyva laikoma netinkama, jei varinės plokštelės paviršiuje atsiranda žalsvų, tamsiai pilkų, rudų, juodų dėmių, apnašų arba paviršius pasidengia plėvele.Kai tiriama plieninė plokštelė, alyva tinka naudojimui, jeigu plokštelės paviršiuje nėra akimi pastebimų dėmių.

Korozingumas (degalų) - apibūdina degalų ir jų degimo produktų cheminę sąveiką su metalais, iš kurių pagamintos variklių detalės bei degalų transportavimo ir laikymo priemonės. Angliavandeniliai yra chemiškai inertiški. Degalų cheminis aktyvumas priklauso nuo juose esančių deguonies ir sieros junginių. Iš deguoninių junginių cheminiu agresyvumu pasižymi nafteninės rūgštys ir nestabilių angliavandenilių oksidacijos produktai, susidarantys laikant degalus. Ypač agresyvūs yra sieros junginiai.

Korozinis mechaninis dilimas (corrosive mechanical wear) - trinties paviršių mechaninis dilimas, kai kartu vyksta paviršiaus cheminė arba elektrocheminė sąveika su aplinka. Korozija intensyvina mechaninį dilimą nors pasitaiko ir atvirkščiai, kai trintis skatina koroziją. Pagal pasireiškimo mechanizmą korozinis mechaninis dilimas būna oksidacinis ir fretingkorozinis.

Koksingumas (cokeability) - įvertina alyvos polinkį sudaryti variklio degimo kameroje nuodegas. Nuodegos gali pabloginti variklio detalių aušinimą bei sutrikdyti uždegimo žvakių, purkštuvų ir stūmoklinių žiedų darbą. Koksingumui nustatyti degalai pirmiausia distiliuojami tol, kol liekanos sumažėja iki 10%. Po to liekana, kaitinama be oro 800-900°C temperatūroje, suskaidoma ir paverčiama koksu. Koksingumas apskaičiuojamas procentais dalijant kokso masę iš pradinės liekanos masės ir dauginant iš 100. Alyvos koksingumas nustatomas taip: alyva įkaitinama iki nurodytos temperatūros, jos skilimo dujiniai produktai (vandenilis ir angliavandenilių garai) sudeginami, liekanos (kokso) kiekis apskaičiuojamas procentais.

Kritinė apkrova (critical load, limit load) apibūdina tepalo ribines tepimo galimybes. Tai tokia apkrova, kurią viršijus, trinties paviršiai pradeda intensyviai dilti.

Lakas (varnish) - lako pavidalo apnašos, prielipai, kurie daugiausia padengia stūmoklį. Jo sudėtyje yra asfaltenų, oksirūgščių ir kitų alyvos oksidacijos produktų. Lakas pablogina stūmoklių aušinimą, sutrikdo žiedų paslankumą, padidina cilindrų išdilimą. Lako susidarymas daugiausia priklauso nuo alyvos termooksidacinio stabilumo ir plovimo savybių. Variklinių alyvų plovimo savybės įvertinamos pagal stūmoklio užsiteršimo mastą (plovimo balas turi būti ne didesnis kaip 0,5-1) ir šarminį skaičių (ne mažesnis kaip 3,5-8,5 mg KOH/g). Mažėjant alyvos šarmingumui, variklyje gauseja prielipų.

Ligroinas - žr. Mineraliniai spiritai.

Lipumas (stickiness, lubricity, oiliness) - alyvos savybė prilipti ir sudaryti ant metalo paviršiaus stiprią plėvelę. Plevelė palaiko ryšį tarp metalo ir alyvos. Žr. Adsorbcinė tepalo plėvelė. Žr. Tepalingumas.

Mazutas (fuel oil, heavy oil) – naftos perdirbimo liekana, susidaranti atskyrus benziną, žibalą ir dyzelinius distiliatus. Tai tamsus klampus skystis, kurio tankis 890–1000 kg/m³. Apatinis naudojamosios masės šilumingumas apie 40 MJ/kg. Paprastai naudojama kurui. Mazuto markė priklauso nuo jo klampos, pliūpsnio ir stingimo temperatūrų. Gaminant naftos produktus mazutas sudaro apie 50 % pradinės naftos masės.

MC - Žr. Molekulinė konversija (alyvų).

Mechaninės priemaišos alyvoje - rodiklis alyvos bendram palikusių priemaišų, kiekiui įvertinti. Tai dažniausiai mineraliniės dalelės, kurios netirpsta tirpikliuose ir, filtruojant, lieka ant filtrų. Alyva atskiedžiama benzinu (ar kitokiu panašiu skiedikliu) ir skiedinys filtruojamas per membraninius filtrus. Kuo alyva grynesnė (švaresnė), tuo ant filtrų susikaupia mažiau nuosedų.

Mechaninis dilimas (mechanical wear) -mechaniniu dilimu vadinamas toks kūno dilimas, kuįi sukelia mechaninis poveikis. Pagal pasireiškimo mechanizmą, mechaninis dilimas būna abrazyvinis, erozinis, nuovarginis, kavitacinis, strigiminis, fretinginis.

Menamoji klampa - (apparent viscosity) žr.Brookfield'o klampa.

Metalinės plokštelės korozija ( metal strip corrosion, copper strip corrosion, steel strip corrosion) - padeda nustatyti, ar alyvoje yra aktyvių junginių, sukeliančių koroziją. Detalių korozinis dilimas priklauso nuo alyvoje esančių, darbo metu susidarančių ir patenkančių iš aplinkos koroziją sukeliančių junginių kiekio. Metalus koroduoja mineralinės rūgštys ir šarmai (jų alyvoje neturi būti), organinės rūgštys (jų kiekis ribojamas), aktyvūs sieros junginiai bei įvairūs oksidai. Kiekvienas junginys tą patį metalą arba tas pats junginys kiekvieną kitą metalą veikia skirtingai. Variklinių alyvų korozingumas nustatomas pagal švino plokštelių, periodiškai mirkomų karštoje alyvoje, masės sumažėjimą per tam tikrą laiką, tenkančiu paviršiaus ploto vienetui (g/m²). Jei masė sumažėja ne daugiau kaip 5 g/m², laikoma, kad korozijos nėra.
Transmisinių alyvų korozingumas vertinamas pagal varinių arba plieninių plokštelių tam tikrą laiką mirkytų karštoje alyvoje, paviršiaus spalvos arba struktūros pasikeitimą. Alyvos poveikio varinei plokštelei mastas vertinamas balais pagal paviršiaus atspalvį (nudažymą) ir spalvą. Atspalvis žymimas skaičiais (1 - nežymus; 2 - vidutinis; 3 - žymus; 4 - korozija), o spalva - raidėmis a, b, c, d, e. Pavyzdziui, balas "2c" reiškia kad paviršius yra vidutinio atspalvio (2) su violetiniai mėlynomis ir sidabrinėmis dėmėmis (c). Alyva laikoma netinkama, jei varinės plokštelės paviršiuje atsiranda žalsvų, tamsiai pilkų, rudų, juodų dėmių, apnašų arba paviršius pasidengia plėvele. Kai tiriama plieninė plokštelė, alyva tinka naudojimui, jeigu plokštelės paviršiuje nėra aikimi pastebimų dėmių. (Žr. Korozingumas).

Mineraliniai spiritai (mineral spirits, petroleum spirits) - naftiniai tirpikliai, gauti iš sunkesniojo benzino (heavy naphtha) (110-155°C) ir žibalo (kerosene) (165-260°C) frakcijų (virimo pradžios temp. 149°C). Anksčiau vadinti ligroinu.

Molekulinė konversija (alyvų) (MC - molecular conversion) - katalitinis naftos distiliatų perdirbimas vandeniliu, kurio metu alyva išvaloma nuo sieros ir kitų priemaišų, o taip pat galima labai kryptingai pakeisti alyvos molekulinę struktūrą, atliekant alyvos molekulių konversiją. Tai vienas iš geriausių ir perspektyviausių alyvos gerinimo procesų. Gautos bazinės alyvos pasižymi dideliu klampos indeksu, mažesniu garingumu, oksidaciniu stabilumu, savybių stabilumu ekploatacijos metu, todėl galima žymiai prailginti alyvos keitimo laiką ir sumažinti priedų kiekį. Kai kurios firmos iš tokiu būdu pagerintų bazinių alyvų pagamintas prekines alyvas pažymi raidėmis MC (Molecularly Converted).