AIŠKINAMASIS TERMINŲ ŽODYNĖLIS N-V

 Neutralizacijos skaičius (neutralization number, neut number) – Žr. Šarminis skaičius.

Nitracija, azoto oksidų susidarymas variklyje (nitration) - Žr. Azoto oksidai.

Nuodegos - angliavandenilių gilios oksidacijos (degimo produktai) padengia degimo kameros sieneles, vožtuvus, žvakes, stūmoklio dugną. Tai karbenų ir karboidų (60%), dervų ir alyvos (30%) bei asfaltenų, oksirūgščių ir pelenų (10%) mišinys. Pagal struktūrą nuodegos būna monolitinės ir purios. Jos susidaro iš alyvos, patenkančios į degimo kamerą pro žiedus, be to, tik tose vietose, kuriose ne tokia aukšta temperatūra (aukštų temperatūrų vietose alyva sudega). Nuodegos gali pabloginti variklio detalių aušinimą bei sutrikdyti uždegimo žvakių, purkštuvų ir stūmoklinių žiedų darbą.

Nuosėdų susidarymo indukcijos periodas - rodiklis, įvertinantis variklių alyvų atsparumą dervų susidarymui, kai variklis veikia žematemperatūriu režimu. Alyvos mėginys kaitinamas 200°C temperatūroje specialiame prietaise tol, kol netirpstančių lengvame benzine dervų kiekis ir alyvos klampa pradeda staigiai didėti. Indukcijos periodu vadinamas laikas, per kurį dervų kiekis padidėja iki 0,5%. Kuo indukcijos periodas ilgesnis, tuo mažiau užsiteršia variklio detalės dervomis karteryje ir nuodegomis cilindre.

Nuovarginis dilimas - Žr. Pitingas.

Oksidacija (oxidation of lubricants) - mineralinės alyvos oksiduojasi veikiant aukštai temperatūrai ir esant deguoniui. Oksidacijos produktai - dervos, lakai ir nuodegos - užteršia detalių paviršių, o rūgštūs produktai koroduoja guolių įdėklus. Be to, oksidacijos produktai pagreitina guminių sandarinimo detalių senėjimą. Oksidaciją spartina metalų katalitinis poveikis, deginiai. Alyvos antioksidacinės savybės nustatomos matuojant nuosėdų susidarymo indukcijos periodą, termooksidacinį stabilumą ir atliekant bandymus variklyje.

Oksidacinis stabilumas (bomb oxidation stability) - alyvų ir tepalų oksidacinis stabilumas, nustatytas bomboje ar konteineryje. Kaitinant bomboje uždarytą naftos produktą su suspaustu deguonimi, fiksuojamas slėgio kritimas per nustatytą laikotarpį arba laikas, reikalingas užsiduotam slėgio kritimui pasiekti.

OPEC (Organization of Petroleum Exporting Countries) - Naftos Eksporto Šalių Organizacija

Paprastoji alyva (straight mineral oil) - mineralinė alyva be jokių priedų.

Peleningumas - rodiklis nedegančių medžiagų kiekiui naftos produktuose įvertinti. Pelenais yra vadinama tai, kas lieka sudeginus medžiagą. Naftos produktai susideda iš angliavandenilių CnHm, kuriems sudegus pelenų nelieka - iš anglies susidaro CO2 dujos, iš H2O garai. Taigi, jei lieka pelenų, vadinasi, naftos produktuose yra mineralinių priemaišų. Prie tokių priemaišų priklauso silicio, geležies, aliuminio ir kitokių metalų oksidai bei įvairios neorganinės druskos. Alyvų peleningumą padidina priedai, kuriuose taip pat yra metalų junginių. Eksploatacijos metu alyvų peleningumas padidėja, nes į jas paprastai patenka mineralinių mechaninių priemaišų, detalių dilimo produktų. Veikiant varikliui, dalis alyvos patenka į degimo kamerą ir sudega. Todėl tiek nuo degalų, tiek nuo alyvos peleningumo priklauso nuodegų kiekis degimo kameroje bei variklio cilindro, stūmoklio ir žiedų abrazyvinis išdilimas. Degalų ir alyvų, kuriose nėra priedų, peleningumas nustatomas juos sudeginant; po to apskaičiuojamas pelenų kiekis (procentais nuo produkto masės). Jei pelenų kiekis neviršija 0,002%, laikoma, kad jų nėra.

Pelenai (ash) - daugiausia sudaro prieduose esančių metalų oksidai (pvz BaO, CaO, MgO) ir sulfatai (pvz., BaSO4, CaSO4, MgS04). Sulfatai susidaro sąveikaujant priedų metalams su sieringais junginiais, esančiais alyvoje. Sieros junginių kiekis įvairiose alyvose būna skirtingas, todėl, norint palyginti įvairių alyvų peleningumus, visi metalų oksidai paverčiami sulfatais. Alyva išgarinama iki kietos anglingos liekanos, kuri veikiama sieros rūgštimi (kad priedų metalai virstų sulfatais), įkaitinama iki 775°C ir tokioje temperatūroje paverčiama pelenais. Pelenų kiekis apskaičiuojamas procentais nuo pradinės alyvos masės.

Penktasis ratas (fifth wheel, skid plate) - Žr. Balnas (sukabinimo).

Pitingas (pitting) - nuovarginis dilimas - tai toks mechaninis dilimas, kai dėl nuovargio ištrupa kai kurios nuolat deformuojamos paviršiaus vietos. Toks dilimas būdingas riedėjimo guoliams ir krumpliaračiams. Paviršiuje atsiranda duobutės.

Plyksnio temperatūra (flash point) - vadinama pati žemiausia temperatūra, kurioje kaitinamo naftos produkto garai su aplinkos oru sudaro tokį mišinį, kad šis, priartinus prie jo atvirą ugnį, plyksteli ir vėl užgęsta. Liepsna gęsta todėl, kad produkto garavimo greitis yra per mažas ir nesusidaro pakankamas degiojo mišinio kiekis, skirtingai nuo užsidegimo temperatūros (fire point), kurį pasiekus skystis dega pastoviai. Plyksnio temperatūra priklauso nuo naftos produktų frakcinės sudėties. Lengvesniųjų naftos produktų plyksnio temperatūra būna žemesnė. Saugesni tie naftos produktai, kurių plyksnio temperatūra aukštesnė. Kuo plyksnio temperatūra žemesnė, tuo daugiau alyvos išgaruoja ir sudega variklyje. Degalų plyksnio temperatūra nustatoma juos kaitinant uždarame inde, alyvos - atvirame inde. Kai degalų temperatūra priartėja prie galimos plyksnio temperatūros, indas atidengiamas ir prie jo priartinamas degantis dagtis. Plyksnio temperatūroje garai turi plykstelti ir vėl užgesti. Plyksnio temperatūra įvertina jos gaisrines savybes. Pagal tai degūs skysčiai skirstomi į kategorijas, kuriomis remiantis turi būti imamasi tam tikrų saugos priemonių transportuojant ir sandėliuojant juos. (Žr. Užsidegantys skysčiai).

Plaunantieji ir disperguojantieji priedai (detergent/dispersion additives) lėtina angliavandenilinių prielipų susidarymą ant variklio detalių. Dėl to neįstringa (neužsikoksuoja) stūmoklių žiedai, ir varikliai gali ilgiau veikti. Pagal veikimą tokie priedai skirstomi į dispergentus ir detergentus.

Plovimo savybės balais  - įvertinamos variklinių alyvų plovimo savybės pagal stūmoklio švarumą. Veikiant varikliui, ant stūmoklių atsiranda lakas, ant kitų deta1ių - dervingos apnašos. Kol alyvoje yra plaunančiųjų priedų, tokių dervingų medžiagų beveik nesusidaro - detalės būna švarios kaip nuplautos. Alyvos plovimo savybės įvertinamos bandant variklyje. Bandymams naudojamas specialus vieno cilindro vidaus degimo variklis. Jo veleną suka elektros variklis, o elektrinės spiralės įkaitina cilindrą, įsiurbiamą orą ir alyvą karteryje atitinkamai iki 300, 220 ir 125°C. Po dviejų darbo valandų, variklis išardomas, ir iš lako kiekio ant stūmoklio sienelių sprendžiama apie alyvos plovimo savybes. Vertinama pagal 7 balų sistemą. Jeigu stūmoklis švarus - alyvos plovimo savybės prilyginamos nuliniam balui, jeigu labai užterštas - šešiems balams.

Plovimo savybės - alyva, patekusi ant karštų variklio detalių, sparčiai oksiduojasi. Susidaręs lakas pamažu užpildo stūmoklių griovelius, sutrikdydamas žiedų paslankumą, o karteryje besikaupiančios dervos užkemša alyvos imtuvą ir tiekimo kanalus. Kad varikliai ilgiau veiktų, reikia, kad oksidacijos produktai susidarytų kuo lėčiau, nenusėstų ir nepriliptų prie detalių, kad alyva detales nuplautų. Kai veikiant varikliui detalės ilgai neužsiteršia, sakoma, kad alyva plauna gerai. Plovimo savybės ypač svarbios variklinėms alyvoms ir vertinamos tokiais rodikliais: šarminiu skaičiumi, koksingumu ir plovimo balais.

Priedai (additive) - cheminės medžiagos, kurios dedamos į alyvas, degalus ar kt. naftos produktus jų kai kurioms savybėms pagerinti, ar suteikti naujas. Dažniausiai tai sintetiniai organiniai junginiai, polimerai ir kopolimerai su įvairiomis funkcinėmis grupėmis ir elementais: karboksiline, sulfonatine, fosfonatine grupe, S, P, N, Cl, O, Ca, Ba, Zn, Mg, Mo ir kiti. Priedai ištirpsta alyvoje ir lengvai pereina per valymo filtrus. Daugiausiai vartojami priedai: antikoroziniai, apsaugantys nuo rūdijimo, priešdiliminiai, strigiminiai, antioksidantai, putiniai, plovimo, dispersantai, demulsikliai, lipumo, stingimo temperatūros pažeminimo, klampos indekso gerinimo ir kt.

Priedų aktyvių elementų kiekis (additive active element content) - rodiklis priedų koncentracijai alyvoje įvertinti. Visos variklinės alyvos priklausomai nuo variklių bei agregatų, kuriems jos skirtos, skiriasi priedų kiekiu ir jų veikimo efektyvumu. Priedai parenkami taip, kad visas alyvas reikėtų keisti tuo pat laiku. Veikiant varikliui, priedų koncentracija alyvoje mažėja. Priedų koncentracijos mažėjimo greitis priklauso nuo jų efektyvumo ir pradinio kiekio alyvoje, variklio klasės ir galios bei techninės būklės, degalų kokybės ir variklio eksploatacijos sąlygų.

Priemonės nuo užsikirtimo (Anti-seize compound) – jos yra sukurtos, kad apsaugotų metalinių detalių paviršius nuo rūdžių, korozijos ir strigimo. Šios priemonės palengvina mazgų surinkimą ir išardymą, mažina trintį ir dilimą kritinėse veikimo sąlygose. Sukurtos sunkioms pramoninėms darbo sąlygoms, jos saugo nuo aukštos temperatūros, apkrovos, chemikalų, smūgių ir vibracijos.

Priešdiliminiai priedai (anti-wear additives) - sumažinantys trintį ir išdilimą normalios apkrovos sąlygomis. Dedami tiek į variklines, tiek ir į transmisines alyvas.

Priešputiniai priedai (anti-foam agent) -alyvų putojimas sutrikdo normalų sistemų darbą: nepakankamai tepami trinties paviršiai, blogėja hidralulinių sistemų veikimas, alyva greičiau oksiduojasi. Putos susidaro, kai alyva intensyviai maišoma. Labiau linkusios putoti didesnės klampos alyvos, ypač, kai žemesnė temperatūra ir turi drėgmės. Alyvos putojimą didina ir paviršiaus aktyvios medžiagos, pavyzdžiui, antioksidaciniai arba plaunantieji priedai. Putojimas apibūdinamas putų susidarymo intensyvumu ir putų stabilumu, kuris priklauso nuo purslų plėvelės stiprumo. Kad neputotų, į alyvas įmaišoma priešputinių priedų, dažniausiai silikoninių alyvų - polialkilsiloksanų bei kai kurių polimerų. Silikoninės alyvos suardo stambių pūslelių sieneles, o polimerai - sumažina smulkių pūslelių kiekį. Priešputiniai priedai pasižymi ir kitomis savybėmis - sumažina alyvų išgaravimą, padidina termooksidacinį alyvų stabilumą, todėl mažiau susidaro dervų, lakų ir rūgščių, pagerina alyvos klampumines ir tepimo savybes.

Putojimas (alyvos) (foaming) - rodiklis, įvertinantis alyvos polinkį putoti. Intensyviai judant variklio ar mechanizmo dalims, alyvoje gali susidaryti putos, kurios pablogina alyvos tepimo ir apsaugines savybes, paspartina jos oksidaciją, sumažina siurblių našumą, sustiprina kavitaciją. Putų susidarymas ir jų stabilumas priklauso nuo alyvos cheminės sudėties, klampos, paviršiaus įtempimo, priedų ir eksploatacijos sąlygų. Kuo aukštesnė temperatūra, mažesnis alyvos paviršiaus įtempimas ir tankis, tuo intensyviau susidaro putos, bet greičiau ir išnyksta, todėl apskritai putojimas būna mažesnis. Mažiau putoja ir mažesnės klampos alyva. Plaunantieji, klampuminiai, priešdiliminiai ir antikoroziniai priedai didina alyvos putojimą. Nustatant alyvos polinkį putoti, per ją prapučiamas tam tikras oro kiekis (pastoviu greičiu) ir išmatuojamas susidaræs putų tūris (cm3).

Regeneruotos alyvos (regenerated oils) - alyvos, pagamintos iš atidirbusių alyvų - tepalų, jas tinkamu būdu išvalius nuo vandens, degalų, priedų, oksidacijos produktų, mechaninių priemaišų ir kitų nešvarumų. Jos gali būti naudojamos kaip bazinės alyvos.

Ribinė apkrova (boundary load) - apibūdina tepalo panaudojimo didžiausias galimybes. Tai tokia apkrova, kurią viršijus, keturių rutuliukų mašinoje rutuliukai sukimba ir trinties mašina automatiškai išsijungia.

Ribinis tepimas (boundary lubrication) - kai alyvos perteklius iš besitrinančių paviršių tarpo išspaudžiamas ar išteka ir tuos besitrinančius paviršius teskiria tik alyvos plėvelė (iki 0,1 m), tepimas vadinamas ribiniu. Esant ribiniam tepimui, trinties jėga nepriklauso nuo alyvos klampos. Trinties dydis ir paviršių išdilimo mastas priklauso nuo alyvos plėvelės savybių. Kuo geriau alyva prilimpa ir kuo stipresnė plėvelė, tuo mažiau išdyla paviršiai. Plėvelei sustiprinti į alyvą dedama specialių priedų.

Rūdijimo inhibitoriai (rust inhibitor) – cheminiai junginiai naudojami kaip priedai geležies ir jos lydinių paviršių apsaugai nuo rūdijimo.

Rūgštumas (rūgštinis skaičius) (alyvų) - rodiklis organinių rūgščių bendram kiekiui naftos produktuose įvertinti. Be grynų angliavandenilių, naftos produktuose būna ir organinių rūgščių. Be to, organinės rūgštys susidaro oksiduojantis (ypač aukštoje temperatūroje) angliavandeniliams - visų pirma nestabiliems. Veikiant varikliui, alyvos rūgštumas, kartu ir korozingumas, laipsniškai didėja. Susidarančioms rūgštims neutralizuoti į alyvas dedama šarminių priedų. Alyvos rūgštinis skaičius (mg KOH/g) - tai kalio šarmo kiekis (mg), kuris neutralizuoja visus rūgščius junginius, esančius 1 g alyvos.

SAE (Society of Automotive Engineers) - (Amerikos) Automobilių inžinierių draugija

SAE variklių alyvų klampos klasifikacija (SAE engine oil viscosity classification, SAE Viscosity Grades for Engine oils - SAE V.G.) - automobilių variklių tepalinių alyvų klampos klasifikacija, išreiškiama sąlyginiais SAE klampos laipsniais. Pagal šią sistemą yra numatytos dvi grupės: sezoninės alyvos, turinčios dvi klampos serijas - alyvų, skirtų žiemos darbui ir pažymėtų raide W, ir alyvų serijos vasaros sąlygoms, be W, o taip pat yra ir trečioji serija visasezonių alyvų, kurios turi dvigubą žymėjimą. SAE klampos laipsnių reikšmės:
Žiemos serija: 0W, 5W, 10W, 15W, 20W, 25W;
Vasaros serija: 20, 30, 40, 50, 60;
Visasezoninė serija: 5W-20, 5W-30, 10W-30, 10W-40, 10W-50, 15W-40, 15W-50, 20W-40, 20W-50.

Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra (autoignition temperature) - tai žemiausia temperatura, kurioje kaitinami naftos produktai ore užsidega savaime. Dyzelinių degalų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra mažai priklauso nuo frakcinės sudėties, bet tiesiogiai siejasi su degalų cetaniniu skaičiumi, kuriam didėjant ji mažėja.

Sintetinės alyvos (synthetic oil, synthetic lubricant, synlube) - tai alyvos su kai kuriomis ypač geresnėmis, negu mineralinės alyvos savybėmis - atlaiko aukštesnes temperatūras, žymiai mažesnė klampos priklausomybė nuo temperatūros, todėl gali būti žymiai universalesnės, tos pačios gali tinkti įvairiems sezonams, įvairiems varikliams ir net skirtingoms paskirtims. Sintetinės alyvos gaminamos iš: olefinų, turi didelį darbo temperatūros diapozoną, tinka žemoms temperatūroms, nesukelia metalų korozijos; esterių, klampa mažai kinta nuo temperatūros; silikonų, tinka žemoms ir aukštoms temperatūroms, tačiau tepimo savybės nėra labai geros. Dabar iš sintetinių alyvų arba jų mišinių su mineralinėmis alyvomis gaminamos aukštos kokybės, bet ir brangesnės variklių ir kitokios alyvos. Tačiau daugumoje kitų panaudojimo atvejų (pvz. pramoninės paskirties) sintetinės medžiagos neturi to pilno gerų eksploatacinių savybių komplekso, kokį turi mineralinės, naftinės alyvos.

Skiriamieji priedai (extreme pressure additive, EP additive) - apsaugantys trinties paviršius nuo sukibimo, kai labai didelės apkrovos. Skiriamieji priedai daugiausia dedami į transmisines ir industrines alyvas. Skiriamieji ir priešdiliminiai priedai yra įvairūs aktyvūs sieros junginiai, kartais su chloru, fosforu ir azotu. Susidarius didelėms apkrovoms ir pakilus temperatūrai, tepalo plėvelė išspaudžiama arba suyra. Kontakto vietoje dėl didelės trinties paviršiai bei alyva įkaista ir priedai skyla. Toje vietoje kaip priedų irimo produktai atsiranda siera ir chloras, kurie su metalu sudaro trinties paviršiuje kombinuotą geležies sulfidų ir chloridų plėvelę kaip ir kieto tepalo sluoksnis. Ši chemiškai sujungta plėvelė labai sumažina trintį ir toliau labai gerai apsaugo paviršius nuo dilimo. Kai kuriuose prieduose kartu būna ir fosforas. Fosforas nugludina paviršius ir lėtina dilimą, siera mažina trintį ir sustiprina chloro skiriamąsias savybes. Tada alyvos gerai tepa esant tiek didelei apkrovai, tiek dideliam slydimo greičiui. Taigi, chemosorbcinė plėvelė susidaro tik atsiradus ribiniam slėgiui ir aukštai temperatūrai. Todėl ir alyvos priedai, sudarantys tokią plėvelę, kartais vadinami "ribinio slėgio priedais" (Extreme Pressure Additives). Toks trinties atvejis transmisijos pavarose yra pageidautinas ir tokios sąlygos konstruojant transmisijos agregatus specialiai sudaromos, o alyvų skiriamieji priedai, jų kiekis ir efektyvumas yra net skiriamasis rodiklis API transmisijos alyvų klasifikavime. Kai kuriose alyvose naudojami kietieji priedai - molibdeno disulfido ir grafito milteliai. Jų kritinė darbinė temperatūra yra aukštesnė negu kitų antifrikcinių priedų. Šiek tiek skiriasi ir jų veikimo mechanizmas. Molibdeno disulfido ir grafito kristalai, stipriai sukibdami su metalo paviršiumi ir sudarydami apsauginį apvalkalą, mažina išdilimą, o lengvai praslysdami tarp sluoksnių - ir trintį. Alyvoje esanti siera silpnai veikia plieną, tačiau varį ir jo lydinius koroduoja. Todėl priedai, iš kurių siera lengvai išsiskiria, netinka alyvoms, skirtoms tepti mechanizmus iš bronzos ir kitokių vario lydinių, pvz. greičių dėžėms su sinchronizatoriais.

Skystinis tepimas (full-fluid-film lubrication, oil film lubrication) -toks tepimas, kai trinties paviršiai yra atskirti skysčio sluoksniu, vadinamas skystiniu tepimu. Tepamų paviršių trinties koeficientas (f=0,007-0,031) yra apie 30 kartų mažesnis negu netepamų paviršių (f=0,1-0,9). Besitrinantys paviršiai mažai kaista, nekontaktuoja ir nedyla.

Spalva (color) - įvertinamas alyvos švarumas ir prekinė išvaizda. Spalva priklauso nuo alyvoje esančių tamsių dervingų medžiagų ir naftos, iš kurios alyva pagaminta. Tarp spalvos ir dervingų junginių kiekio nėra tiesioginės priklausomybės, ypač, jei alyva pagaminta iš skirtingų vietovių naftos. Iš spalvos tik apytiksliai galima spręsti apie alyvos išvalymo kokybę. Tačiau spalva yra labai svarbus prekinės išvaizdos rodiklis, nes pirkėjas alyvos kokybę visų pirma vertina pagal spalvą. Praktikoje kartais iš spalvos sprendžiama, ar nereikia keisti alyvos, tačiau jos patamsėjimas nėra pagrindinis rodiklis. Alyvos spalva lyginama su etalonine stiklinių šviesos filtrų spalva ir įvertinama sutartiniais CNT vienetais nuo 0,5 iki 8 (kas 0,5). Kuo alyva tamsesnė, tuo daugiau jai tenka CNT vienetų.

Specifikacijos (specification) - tai normatyvinis dokumentas, technikinių sąlygų standartas, kuriame nurodomi alyvos kokybės reikalavimai, t.y. kokius turi turėti konkrečius kokybės rodiklius ir kokiais standartiniais bandymais (testais) tie rodikliai turi būti nustatomi. Gana panašią reikšmę turi ir standartai-klasifikatoriai, kuriuose aprašomos medžiagos eilės pagal kurį nors vieną rodiklį. Čia kalbėsime tik apie naftos produktų specifikacijas ir standartus-klasifikatorius. Standartus-specifikacijas leidžia tarptautinės standartų organizacijos, tokios kaip ISO (International Standard Organization) arba tarptautiniu mastu pripažintos tam tikros pramonės šakos organizacijos, institutai, sąjungos ir pan. Pvz., gana daug naftos produktų specifikacijų leidžia Amerikos naftos institutas API, automobiliams skirtų naftos produktų - Amerikos automobilių inžinierių susivienijimas SAE, o taip pat Europos automobilių gamintojų komitetas CCMC (dabar ACEA).

Stingimo temperatūra (pour point) - rodiklis ribiniam naftos produktų tekumui žemoje temperatūroje apibūdinti. Iš jo sprendžiama apie naftos produktų išpilstymo, transportavimo ir naudojimo galimybes žiemą. Tai tokia temperatūra, iki kurios atšaldžius naftos produktus, jie pasidaro nepaslankūs.

Stingimo temperatūros pažeminimo priedai (pour point depressant) - žr. Depresiniai priedai

STOU - Žr. Super tractor oil universal

Strigiminis dilimas (scoring, sticking wear) - tai dilimas, kai, sukibus paviršiams, iš vieno paviršiaus išplėšiamas metalas ir pernešamas ant kito paviršiaus. Tokios rūšies dilimas būdingas krumplinėms hipoidinėms pavaroms, kuriose krumpliai slysta vienas kito atžvilgiu išilgai kontakto linijos. Esant didelėms apkrovoms ir dideliems slydimo greičiams, išsiskyrusi šiluma sulydo besiliečiančias krumpliaračių vietas. Krumpliaračiams sukantis, susilydžiusios vietos yra išplėšiamos.

Super tractor oil universal (STOU) - Universalių traktorių super alyvų grupė atitinkanti API CD/SE, CE/SF, GL-4, CCMC D4/G2 bei specifinius traktorių gamintojų reikalavimus.

Susivirinimo apkrova (weld point) - apkrova, kurią pasiekus besitrinantys paviršiai tiek įkaista, kad susivirina. Dėl to prasideda strigiminis dilimas. Susivirinimo apkrova nustatoma keturių rutuliukų bandymo mašinoje. Kad tepalinės alyvos geriau apsaugotų labai apkrautus paviršius, į jas dedami priedai.

Šalto takumo pagerinimo priedas (cold-flow improver) - priedas, pagerinantis dyzelinio kuro takumą žemoje temperatūroje. Tai gali būti medžiaga, modifikuojanti išsiskiriančių parafino kristalų dydį, kad jie galėtų praeiti per kuro filtrą. Tačiau dažniausiai priedu pažeminama degalų stingimo temperatūra, ir tai neleidžia aglomeruotis parafino kristalams, tuo pačiu nepakenkiama degalų kokybei. Tam tikslui plačiausiai naudojamas žibalas, kurio pridėjus į dyzelinį kurą 10% parafino susidarymo temperatūra pažeminama 1°C.

Šarmingumas (alkalinity) - apie priedų kiekio sumažėjimą alyvoje galima spræsti iš alyvos šarmingumo, tačiau šis rodiklis tinka tiktai toms alyvoms, kurių priedai yra šarminės prigimties. Tikslesnių duomenų gaunama nustatant priedų aktyviųjų elementų (Ba, Ca, Zn, P, Cl ir kt.) kiekius. Bet ir toks metodas tinka tik šviežioms alyvoms, kurių nedegamąją dalį (pelenus) sudaro vien tik ištirpę priedai. Naudotoje alyvoje, be ištirpusių priedų, dar būna dilimo produktų bei susinaudojusių priedų nuosėdų. Iš tokios alyvos pirmiausia reikia atskirti neištirpusias priemaišas (dažniausiai centrifuguojant), po to analizuoti pačią alyvą arba jos pelenus. Bario, kalcio, cinko ir fosforo kiekis alyvoje nustatomas spektrinės analizės metodu lyginant analizuojamų mėginių ir etalonų (atitinkamu metodu) linijų patamsėjimus emisiniame spektre. Įkaitinti angliniai elektrodai sudrėkinami tiriamaisiais mėginiais ir išdžiovinti sudeginami iškrovos lanke. Santykinis linijų patamsėjimas nustatomas lyginant su kobaltu. Bario, cinko ir kalcio kiekius galima nustatyti ir fizikinės cheminės analizės būdu: metalų druskos, esančios alyvoje arba jos pelenuose, suskaidomos druskos rūgštimi ir nutitruojamos kompleksometriškai. Fosforo kiekį galima nustatyti fotometriniu, chloro-kolorimetriniu metodu.

Šarminis skaičius (base number, total base number (TBN), neutralization number) - nusako plaunančiųjų ir disperguojančiųjų priedų, pasižyminčių šarminėmis savybėmis, kiekį alyvoje Tai kalio hidroksido kiekis (mg), ekvivalentinis visų šarminių komponentų kiekiui, esančiam 1 g alyvos (mg KiOH/g). Dirbant varikliui, priedai palengva sunaudojami, todėl alyvos šarminis skaičius mažėja, o plovimo savybės - blogėja. Alyvos šarminis skaičius nustatomas potenciometrinio titravimo metodu.

Šlamas (sludge) - nuosėdos, susidarančios daugiausia variklių alyvose darbo metu dėl alyvos oksidacijos, atsiradus dilimo produktams ir kt. Dažnai variklių alyvoje būna kietas tamsios spalvos ir vadinamasis  juodasis šlamas (black sludge).

Šviesioji bazė (bright stock) - labai klampi alyva, gauta gerai išvalius ir deparafinizavus likutinę bazinę alyvą. Komponuojama su takesnėmis alyvomis sudarant reikiamos klampos bazinę alyvą.

Tankis (density, relative density, specific gravity) - yra medžiagos tūrio vieneto masė tam tikroje temperatūroje (kg/m³, g/cm³). Iš alyvos tankio galima spręsti apie jos angliavandenilinę sudėtį, alyvos grupę (lengva, vidutinė, sunki), užsiteršimą kitos rūšies produktais. Tankis paprastai išmatuojamas areometru.Tankis nustatomas dalijant medžiagos masę iš jos tūrio, išmatuoto 20°C temperatūroje. Jo dimensija - kg/m³ arba g/cm³. Santykinis tankis yra medžiagos tankio (20°C temperatūroje) santykis su vandens tankiu (4°C temperatūroje). Kadangi vandens tankis tokiomis sąlygomis yra 1 g/cm³, santykinis tankis skaitine reikšme sutampa su absoliutiniu, tik neturi dimensijos ir yra žymimas ženklu Q420. Naftos produktų tankis priklauso nuo jų cheminės sudėties ir temperatūros. Tankis yra mažesnis tų angliavandenilių, kurių molekulėse mažiau anglies atomų. Tokių angliavandenilių būna žemesnė virimo temperatūra, mažesnė klampa, o šilumingumas didesnis. Taigi tankis yra labai svarbi naftos ar jos produkto charakteristika. Iš tankio galima spręsti apie jų cheminę ir frakcinę sudėtį, klampą ir šilumingumą, naftos produkto rūšį, užsiteršimą kitos rūšies produktais. Tankiu naudojamasi, kai reikia nustatyti naftos produktų masę žinant tūrį. Skysčio tankis gali būti matuojamas areometru, piknometru arba hidrostatinėmis svarstyklėmis. Dažniausiai naudojamas areometras.

Tepalingumas, tepimo savybė, tepimo geba (lubricity, oiliness) - alyvos ar tepalo sugebėjimas tepti trinties paviršius, t.y. sudaryti ant trinties paviršiaus stiprią alyvos (tepalo) plėvelę. Ši alyvos (tepalo) savybė gerinama lipumo ir kt. priedais. Žr. Lipumas.

Tepalo masės išvaizda (bulk appearance) - konsistencinio (plastiško) tepalo neapdoroto paviršiaus išvaizda, esančio nepermatomame, tamsiame inde (opaque). Paviršiaus išvaizda turi būti nusakoma tokiais terminais: lygus, glotnus (smooth) - paviršius vientisas, neturintis nelygumų; šiurkštus (rough) - paviršius sudarytas iš daugelio smulkių nelygumų; grūdėtas (grainy) - paviršius sudarytas iš smulkių muilo grūdelių ar gumulėlių; suskilinėjęs (cracked) - paviršius turi pastebimus, tam tikrą skaičių ir tam tikro dydžio įtrūkimus; suskystėjęs (bleeding) - turintis alyvos sluoksnį ant lygaus paviršiaus ar suskilinėjusio tepalo įtrūkimuose.

Tepalo plėvelė ant metalo paviršiaus susidaro dėl alyvos molekulių ir metalo sąveikos. Priklausomai nuo tos sąveikos, plėvelė gali būti adsorbcinė, chemosorbcinė ir kt. Ta plėvelė apsaugo besitrinančias dalis nuo dilimo.

Tepalų apkrovumas būna vertinamas pagal trinties paviršių išdilimą ir ribinės apkrovos dydį. Tepalai išbandomi keturių rutuliukų trinties mašinoje. Trys rutuliukai nejudamai įtvirtinami laikiklyje, užpildytu bandomuoju tepalu. Ketvirtasis rutuliukas įstatomas į velenėlį ir, prispaudus prie jo pirmuosius tris, sukamas 10 s 1450 min-1 dažniu. Keičiant prispaudimo jėgą ir matuojant apatinių rutuliukų išdilimą, nustatomi tokie tepalų tepimo savybes įvertinantys rodikliai - kritinė apkrova, ribinė apkrova, apkrovos indeksas ir išdilimo rodiklis.

Tepimas (lubrication) -kai trinties paviršiai atskiriami tepimo alyvos sluoksniu, trintis detalėms judant viena kitos atžvilgiu, vyksta alyvos viduje. Alyvos sluoksnio storis turi būti didesnis negu abiejų besitrinančių paviršių nelygumų aukščių suma, kad jie nekliūtų vienas už kito. Kuo trinties paviršiai lygesni, tuo alyvos sluoksnis gali būti plonesnis. Trinties jėga priklauso nuo alyvos dinaminės klampos, jos sluoksnio storio, trinties paviršių judėjimo greičio ir ploto. Ji visiškai nepriklauso nuo trinties paviršių medžiagos ir paruošimo. Tepimui tinka tik tokia alyva, kuri gerai laikosi tarp detalių paviršių.

Tepimo geba - Žr. Tepalingumas.

Termooksidacinis stabilumas - variklių alyvos termooksidacinis stabilumas yra laikas (min), per kurį alyva, įkaitinta iki 250°C, virsta liekana, susidedančia iš 50% tepalinių frakcijų ir 50 % lako. Tokiu būdu, tai yra rodiklis, įvertinantis variklių alyvų atsparumą lako ir nuodėgų susidarymui ant įkaitusių stūmoklinės grupės detalių. Plonas alyvos sluoksnelis kaitinamas ant metalinio paviršiaus tol, kol išgaruoja lengvosios frakcijos. Bandymo sąlygos yra panašios į tas, kuriose atsiduria alyva, patekusi ant įkaitusių detalių veikiant varikliui.  Transmisinės alyvos įkaista mažiau negu variklinės, todėl išbandomos žemesnėje temperatūroje. Lengvųjų automobilių alyva oksiduojama krumpliaratinėje mašinoje 50 h 155°C temperatūroje esant vario katalizatoriui, po to nustatomas jos klampos ir dervų, netirpstančių petrolio eteryje ir benzole, kiekio padidejimas procentais. Visos kitos transmisinės alyvos oksiduojamos 20 h 140°C temperatūroje esant vario katalizatoriui. Kai dervų kiekis pirmuoju atveju mažesnis kaip 0,5%, o antruoju - 0,02%, laikoma, kad jų nėra.

Trinties modifikatoriai (friction modifiers) - priedai, kurie sudaro ar sustiprina ant trinties paviršiaus adsorbuotos alyvos plėvelę, tai yra taip pat ir lipumo priedai. Dedami į variklių tepalines alyvas, kad pagerėtų energijos (degalų) taupymo efektas, į automatinės transmisijos skysčius - kad būtų ramesnis darbas, be trūkčiojimų ir bildesių, į tepalus tepti riboto slydimo pavaras  - kad būtų slopinamos vibracijos.

UTTO (Universal Tractor Transmission Oil) – universali alyva traktorių transmisijai

Užsidegantys skysčiai (flammable liquid) - tai ugniai pavojingų skysčių kategorija, kuriai priklauso skysčiai, kurių plyksnio temperatūra yra žemiau 60,5°C.

Užsiliepsnojimo temperatūra (fire point, flammability point, ignition temperature) - pati žemiausia temperatūra, kurioje naftos produktai, kaitinami atvirame inde, nuo priartinto dagčio užsiliepsnoja ir dega neužgęsdami.

Vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų kiekis - rodiklis vandenyje tirpių rūgščių ir šarmų buvimui naftos produktuose vertinti. Vandenyje tirpios rūgštys ir šarmai koroduoja metalus. Todėl tiek mineralinius, tiek vandenyje tirpstančių organinių rūgščių, tiek šarmų naftos produktuose neturi būti. Organinės rūgštys gali susidaryti oksiduojantis naftos produktams, mineralinės (pvz., H2SO4 ir H2SO3) -naudojant sieringus degalus. Be to, rūgštimis ir šarmais naftos produktai gali užsiteršti, kai netinkamai transportuojami ir laikomi. Naftos produktuose esančios rūgštys ir šarmai ištirpinami vandenyje ir vandens ekstrakto rūgštingumas tikrinamas indikatoriais arba pH-metru.

Vandens kiekis - vanduo gali būti ištirpęs arba priemaišų pavidalu. Ištirpsta tik labai mažas vandens kiekis-tūkstantosios procento dalys. Toks vanduo praktiškai nepablogina naftos produktų savybių. Tačiau atvėsus, ištirpęs vanduo išsiskiria. Dažniausiai vanduo į naftos produktus patenka netinkamai juos transportuojant, laikant arba naudojant bei kondensuojantis oro drėgmei. Vanduo pablogina naftos produktų tepimo ir antikorozines savybes, su jais sudaro emulsijas, pagreitina alyvų priedų suirimą ir dervėjimą bei padidina putojimą. Esant žemai temperaturai, ledo kristalai arba kamščiai gali pabloginti arba sustabdyti degalų tiekimą. Emulsinis vanduo labai sumažina degalų smulkiųjų filtrų pralaidumą. Vanduo ne tik sutrikdo degalų tiekimą, bet ir koroduoja detales, ypač, kai degaluose daug sieros. Vanduo labai pavojingas dyzelinių variklių degalų siurbliuose ir purkštuvuose, kurie gali įstrigti arba labiau išdilti. Todėl vandens degaluose ir kituose naftos produktuose neturi būti. Jo kiekis iki 0,03% yra vertinamas kaip "požymiai". Vanduo degaluose nustatomas vizualiai: benzine -iš pakibusių arba nusėdusių vandens lašų stikliniame cilindre, o dyzeliniuose degaluose - iš degalų drumstumo. Vandens kiekis ( % ) dyzeliniuose degaluose ir tepaluose nustatomas jį išgarinant ir po to kondensuojant specialiame prietaise. Ar vandens yra alyvoje, nustatoma iš trakšėjimų, kurie girdimi kaitinant alyvą mėgintuvėlyje.

Variklių alyva (engine oil, crankcase oil, motor oil) - jos paskirtis - sumažinti detalių trintį ir dilimą, aušinti detales, palaikyti variklį švarų. Be to, ji sandarina sujungimus ir šalina iš jų dilimo produktus, saugo trinties paviršius nuo korozijos. Tepimo sistema alyvai tiekti susideda iš karterio, koštuvo, siurblio, filtro, radiatoriaus bei redukcinio, apsauginio, termostatinio ir išleidimo vožtuvų. Taigi alyva turi gerai aušinti (ji perduoda iki 70% šilumos), plauti ir sandarinti detales, būti atspari oksidacijai, neutralizuoti rūgščius junginius ir negaruoti. Labai svarbu, kad alyva nenutrūkstamai būtų tiekiama tarp trinties paviršių. Tačiau, paleidžiant variklį, alyvos tiekimas vėluoja. Tai būna susiję su klampos priklausomybe nuo temperatūros ir tepimo sistemos konstrukcija. Dėl to varikliai paleidžiant labiau dyla. Alyvos tiekimas sutrinka ir kai putoja, todėl alyva dar turi būti optimalios klampos ir neputoti. Eksploatacijos metu per įvairius nesandarumus, taip pat su degalais, oru ir alyva į karterį patenka mechaninių priemaišų, kurios intensyvina trinties paviršių dilimą. Todėl alyvą būtina valyti. Filtrai sulaiko ir alyvos oksidacijos bei detalių dilimo produktus.
Lyginant su kitomis alyvomis, variklinių alyvų darbinės sąlygos yra specifiškos: aukšta temperatūra, deginių poveikis, dideli slydimo greičiai ir kintama apkrova. Todėl, parenkant alyvą, reikia atsižvelgti į detalių temperatūrą ir apkrovą, degalų rūšį ir darbo proceso ypatumus, konstrukcinių medžiagų bei sandarinimo detalių savybes ir eksploatacijos sąlygas. Variklinė alyva turi būti:
1) optimalios klampos, kad variklis butų  lengvai paleidžiamas, mažai išdiltų ir sunaudotų nedaug degalų;
2) chemiškai stabili, kad įkaitusi nesioksiduotų ir nesudarytų nuodegų ir rūgščių;
3) gerai plaunanti detales, kad neprikeptų dervų ir neįstrigtų stūmokliniai žiedai;
4) chemiškai ir mechaniškai švari, kad nekoroduotų ir mažiau išdiltų trinties paviršiai;
5) neputojanti, negaruojanti, apsauganti trinties paviršius nuo atmosferinės korozijos.

V.I. (V.I. - viscosity index) - klampos indeksas – santykinio klampos pasikeitimo nuo temperatūros rodiklis.

Virimo intervalas (boiling range) - temperatūros intervalas tarp naftos distiliacijos frakcijos virimo pradžios ir pabaigos.

Visasezoninė alyva (multigrade oil) – yra testuojama tiek žemoje, tiek aukštoje temperatūroje, todėl yra skirta veikti plačiame temperatūriniame diapazone.

Viskozimetras (viscometer, viscosimeter) – prietaisas skirtas klampumui matuoti.