Pagrindinis elementas tepimo medžiagų gamyboje yra bazinė alyva. Ji – ilgos ir sudėtingos naftos distiliacijos ir valymo procesų ar chemijos pramonės gamybos technologijų rezultatas.

Įprastinių mineralinių bazinių alyvų sudėtis priklauso nuo „žalios naftos“ ir perdirbimo proceso.

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis). O sieros junginiai, kaip žinia, „atsakingi“ už korozinius procesus.

Dauguma JAV ir Šiaurės jūros naftų yra silpnai koroziškai aktyvios (su mažu sieros kiekiu);
Dauguma Artimųjų Rytų ir kai kurios JAV išgaunamos naftos yra labai koroziškai aktyvios (su dideliu sieros kiekiu);
Naftos iš Venesuelos yra vidutinio korozinio aktyvumo (vidutinis sieros kiekis).

Gaminant bazinę alyvą, visa koroziškai aktyvi siera pašalinama.

Bazinės alyvos gali būti gaminamos taikant įvairius gryninimo procesus:

                                         
                                     Reikia 10 statinių naftos, kad gautume 1 statinę bazinės alyvos


Mineralinės bazinės alyvos gaunamos tik atskiriant ir išgryninant "žalioje" naftoje jau egzistuojančias molekules distiliacijos proceso metu. Jas sudaro daug įvairių „žalios naftos“ molekulių, kurių dydis ir forma yra skirtingi, todėl akivaizdu, kad šios molekulės panašiomis sąlygomis elgiasi skirtingai.

Mineralinės bazinės alyvos yra angliavandeniliai su įvairiu parafino kiekiu. Kadangi dėl parafino blogėja jų savybės šaltyje, o karštyje vyksta sluoksniavimasis ir oksidacija, parafinas pašalinamas, pagerinant tokias savybes kaip stingimo taškas, skaidrumo riba, filtruojamumas, takumas žemoje temperatūroje, variklio šalto paleidimo savybės.

Sintetinės bazinės alyvos paprastai yra sintetinamos, bet gali būti gaunamos taikant sudėtingą naftos gryninimą - cheminiais ir fiziniais procesais skaidant, modifikuojant, jungiant (ir tuo pakeičiant) angliavandenilių molekules.
                                                      
  
Palyginkime mineralinę ir sintetinę alyvą keletu aspektų:

Pav.1
                         
Mechaniniu požiūriu sintetinė alyva geriau atlieka savo funkcijas nei mineralinė alyva, nes vienodo dydžio sintetinės alyvos molekulės yra skvarbesnės ir sudaro labai tvirtą plėvelę ir tai padeda atlaikyti didelę apkrovą ir išvengti elementų paviršių dilimo.

Pav.2

                      
Dėl savo vienodos molekulinės struktūros sintetinė alyva turi mažesnį trinties koeficientą nei mineralinė alyva.

Pav.3

                      

Sintetinė alyva garuoja mažiau nei mineralinė, todėl kad mineralinė alyva turi lengvų komponentų, kurie gali greitai išgaruoti, o sintetinė alyva tokių komponentų neturi, todėl praktiškai negaruoja.
 
Pav.4

                       
Homogeniškos sintetinės alyvos molekulės atsparios O2 atakoms (ir tuo pačių pažeidimams, kuriuos sukelia deguonies junginiai), tuo tarpu mineralinės alyvos struktūroje yra daug vietų, kurios linkusios oksiduotis.

REZIUME:
Aukščiausios kokybės visiškai sintetinė variklinė alyva „išlaiko klasę“ viso laikotarpio tarp techninės priežiūros metu, o mineralinės alyvos savybės per tokį laikotarpį nuolat prastėja.

Todėl kad ir kas ką besakytų, „brangiųjų“ produktų kainos nėra laužtos iš piršto.

Rūta | Lubrita

Skyriuje "Naudinga informacija" --> "Straipsniai" taip pat skaitykite:
- Kas tinka-patinka ir kuo tai skiriasi! (BMW specifikacijos)
- Apie alyvas, tepalus ir Fedotą su šimtasiūle ("fufaika") (Ar "alyva" ir "tepalas" reiškia tą patį?)
- Alyvos kokybė...viskas etiketėje..(Kaip skaityti alyvos etiketę)
- VW specifikacijos: paprastai
- W... kaip vynas... vidury...arba Kaip skaityti klampumo klases
- Chemija:variklio alyvos priedai
- Ypatinga laimė (Automobilio priežiūros priemonės)
- 2-taktis ar 4-taktis?