Dyzelinio variklio išmetamosiose dujose viena pagrindinių kenksmingų medžiagų yra dyzelino kietosios dalelės (taip jas įvardijame pagal kilmę) arba suodžių dalelės (taip jas įvardijame pagal sudėtį).
Šito neįmanoma išvengti – dalelių susidarymą sąlygoja paties kuro savybės ir degimo procesas. Kietosios dalelės formuojasi dyzeliniame variklyje iš elementariosios anglies ir organinių komponentų, kurie daugiausiai susideda iš nesudegusios alyvos, dyzelino ir dalinai oksidavusių junginių degant alyvai ir degalams.

Šiuo metu pasaulio keliais važinėja apie 450 mln. lengvųjų automobilių, apie 100 mln. įvairių tipų sunkvežimių bei dar tiek pat motorizuotų dviračių ir triračių transporto priemonių. Transportas tebėra vienas iš didžiausių planetos aplinkos teršėjų.Tad savaime suprantama, kad jo išmetamų dujų poveikis oro kokybei bei mūsų sveikatai yra milžiniškas.

Į atmosferą išmetamos kietosios dalelės nėra toks nekaltas dalykas, kaip būtų galima pagalvoti. Jos “atsakingos” už kancerogeninius, plaučių ligų susirgimus, chroniškus viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, astmą ir alergines reakcijas.    

Žmogaus plauko skersmuo - 0,05-0,15 mm	Tipiškos dyzelino kietosios dalelės daug mažesnės nei plauko skersmuo	Smulkiausios dyzelino dalelės par plaučius gali patekti į kraują

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 50 proc. sumažinus oro taršą, gyventojų amžius pailgėtų 3–5 metais, sergamumas ir mirtingumas sumažėtų 3–5 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis – 20–30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Dėl užteršto oro vidutinė Europos gyventojo gyvenimo trukmė sumažėja daugiau kaip aštuoniais mėnesiais. Tai reiškia, kad kasmet prarandama 3,6 milijono gyvenimo metų.

Ir visa tai ne „kažkur, toli ir mūsų neliečia", o visai čia pat.

ES suprantama, atitinkamai sureagavo koreguodama reikalavimus dyzelinių variklių išmetamam kietųjų dalelių kiekiui:

Euro 1 (1993): 140 mg kietųjų dalelių /km
Euro 2 (1997): 80/100 mg kietųjų dalelių /km (dyzeliniams varikliams su tiesioginiu įpurškimu 100 mg/km, su netiesioginiu įpurškimu - 80 mg/km)
Euro 3 (2001): 50 mg kietųjų dalelių /km
Euro 4 (2005): 25 mg kietųjų dalelių /km
Euro 5 (2009): 5 mg kietųjų dalelių /km
Euro 6 (2014): 5 mg kietųjų dalelių /km

Vienintele galimybe efektyviai atsikratyti suodžių dalelių (nes tik taip įmanoma tenkinti EURO 5 standarto reikalavimus) yra dujų išmetimas per specialiai dyzeliniams varikliams sukurtas filtravimo sistemas, vadinamas kietųjų dalelių filtrais (DPF- Diesel Particulate Filter).

DPF filtrai būna 2 tipų:

Sieniniame („Wall-Flow“) dyzelino kietųjų dalelių filtre išmetamosios dujos nukreipiamos tekėti pro porėtą sienelę, kuri filtruoja kietąsias medžiagas (uždara sistema). Dauguma šių filtrų (apie 80%) yra keraminiai, pagaminti iš kordierito, silicio karbido ar aliuminio titanato. Filtrai gaminami ir iš metalo keramikos – tvirto chromo-nikelio-plieno lydinio arba keramikos ar metalo pluošto.
Tačiau automobilio eksploatacijos metu šio tipo filtruose prisikaupia kietųjų dalelių ir jie užsikemša. Specialūs davikliai fiksuoja filtre susikaupusių suodžių kiekį ir pasiekus tam tikrą parametrą, variklio valdymo kompiuteris aktyvuoja komandą "Išvalyti filtrą". Išsivalo ši sistema automatiškai – vykstant savaiminei regeneracijai, kurios esmė yra susikaupusių kietųjų dalelių išdeginimas 500–550 ° C.

Išilginio tekėjimo filtre („Flow-Trough“) išmetamosios dujos teka išilgai vidinio filtro paviršiaus (atvira sistema). Konstrukciniai filtro elementai nukreipia išmetamąsias dujas į gretimus kanalus pvz ., per flizą ir taip suodžių dalelės išgaudomos. Taip pat dėl adhezijos suodžių dalelės prikimba prie flizo ir tokiu būdu yra išfiltruojamos. Išilginio tekėjimo filtrai („Flow-Trough“) dažniausiai veikia CRT principu (CRT = Continuously Regeneration Trap - nenutrūkstamai regeneruojama gaudyklė). Kadangi šie filtrai padengti katalizuojančiai veikiančių tauriųjų metalų dalelėmis, esančiomis ant specialaus grunto sluoksnio (Washcoat), jie dažnai vadinami kietųjų dalelių katalizatoriais.
Ne visos išmetamosios dujos praeina pro šio tipo filtrų porėtą sienelę, tad jų filtravimo efektyvumas yra gerokai žemesnis. Kai išmetamosiose dujose itin daug suodžių dalelių, jos pašalinamos per normalius išilginius kanalus, taigi, neužkemša filtruojančiosios medžiagos porų, tuo eliminuodamos variklio gedimo riziką.

Rūta | Lubrita

Skyriuje "Naudinga informacija" --> "Straipsniai" taip pat skaitykite:
- Girdami Tėvelį nepamirškim Mamytės (Transmisinės alyvos)
- Blondinė ar brunetė? (Kuris alyvos gamintojas geriausias?)
- Visos jos tokios? (Bazinės alyvos gamyba)
- Kas tinka-patinka ir kuo tai skiriasi! (BMW specifikacijos)
- Apie alyvas, tepalus ir Fedotą su šimtasiūle ("fufaika") (Ar "alyva" ir "tepalas" reiškia tą patį?)
- Alyvos kokybė...viskas etiketėje..(Kaip skaityti alyvos etiketę)
- VW specifikacijos: paprastai
- W... kaip vynas... vidury...arba Kaip skaityti klampumo klases
- Chemija:variklio alyvos priedai
- Ypatinga laimė (Automobilio priežiūros priemonės)
- 2-taktis ar 4-taktis?